Greičiau nei naršyklėje!
29 santykiai: Elzė Ožeškienė, Fontanas, Gedimino prospektas, Ivanas Černiachovskis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Michailas Muravjovas, Nikolajus Tomskis, Novodevičės kapinės, Vilniaus šv. Aleksandro Neviškio koplyčia, Vilniaus šv. Jurgio bažnyčia, Vilnius, Vincas Kudirka, Vladislovas Mikučianis, Voronežas, XIX amžius, XVI amžius, XX amžius, 1836 m., 1863–1864 m. sukilimas, 1865 m., 1919 m., 1945 m., 1950 m., 1976 m., 1992 m., 1993 m., 2002 m., 2007 m., 2009 m..
Elzė Ožeškienė
1911 m. Kybartuose suvaidinto E.Ožeškienės spektaklio afiša Eliza Ožeškienė 1900 m. Elizos Ožeškienės ir Stanislovo Nagorskio kapas Gardine Eliza (Elžbieta, Elzė) Paulauskaitė-Ožeškienė-Nagorskienė (slapyvardis Gabriela Litwinka, 1841 m. birželio 6 d. Milkovščiznos dvare, Gardino gubernija, Rusijos imperija – 1910 m. gegužės 18 d. Gardine, Gardino gubernija, Rusijos imperija) – lenkų rašytoja, novelistė, publicistė.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir Elzė Ožeškienė · Žiūrėti daugiau »
Fontanas
Fontanas – statinys su vandens čiurškimo įranga.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir Fontanas · Žiūrėti daugiau »
Gedimino prospektas
Gedimino prospektas – pagrindinė Vilniaus miesto gatvė.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir Gedimino prospektas · Žiūrėti daugiau »
Ivanas Černiachovskis
Ivanas Danilovičius Černiachovskis (1906 m. birželio 29 d. Oksanino kaime, dab. Umanės rajonas, Ukraina – 1945 m. vasario 18 d. Melzake, dab. Lenkija, Varmijos Mozūrų vaivadija) – jauniausias Tarybinės armijos armijos generolas, 3-ojo Baltarusijos fronto vadas.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir Ivanas Černiachovskis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Michailas Muravjovas
Michailas Nikolajevičius Muravjovas (1796 m. spalio 12 d. Maskvoje – 1866 m. rugsėjo 10 d. Peterburge) – carinės Rusijos valstybės veikėjas, Vilniaus generalgubernatorius (nuo 1863 m. gegužės 15 d. iki 1865 m.; iki tol buvo Gardino generalgubernatorius).
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir Michailas Muravjovas · Žiūrėti daugiau »
Nikolajus Tomskis
Nikolajus Tomskis Grūto parke Nikolajus Tomskis (tikroji pavardė-Grišinas, 1900 m. gruodžio 19 d. Novgorodo gubernijoje – 1984 m. lapkričio 22 d. Maskvoje) – tarybinis skulptorius-monumentalistas, daugelio tarybinės epochos oficialių paminklų autorius, TSRS Dailės akademijos prezidentas (1968-1983 m.), Socialistinio darbo didvyris (1970 m.), penkiskart Stalino premijos laureatas (1941, 1947, 1949, 1950 ir 1952 m.), Lenino premijos (1972 m.) ir TSRS Valstybinės premijos (1979 m.) laureatas.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir Nikolajus Tomskis · Žiūrėti daugiau »
Novodevičės kapinės
Įėjimas į kapines Novodevičės kapinės – viena iš garsiausių mirusiųjų laidojimo vietų Maskvoje, miesto pietvakarinėje dalyje, šalia UNESCO saugojamo Novodevičės vienuolyno.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir Novodevičės kapinės · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus šv. Aleksandro Neviškio koplyčia
Vilniaus Šv.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir Vilniaus šv. Aleksandro Neviškio koplyčia · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus šv. Jurgio bažnyčia
Vilniaus šv.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir Vilniaus šv. Jurgio bažnyčia · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
Vincas Kudirka
Varpas, 1889 m. Nr. 1 Vinco Kudirkos 1897 m. atsišaukimas Paminklas Kudirkos Naumiestyje (skulpt. Vincas Grybas) Paminklas Šakiuose Paežeriuose Paežeriuose 1911 m. Vincas Kudirka (1858 m. gruodžio 31 d. Paežeriuose, Paežerių valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1899 m. lapkričio 16 d. Naumiestyje) – Lietuvos gydytojas, prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio „Varpas“ redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir Vincas Kudirka · Žiūrėti daugiau »
Vladislovas Mikučianis
Vladislovas Mikučianis (Mikučionis, 1913 m. liepos 9 d. Sankt Peterburgas – 2000 m. sausio 25 d. Vilnius) – Lietuvos architektas.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir Vladislovas Mikučianis · Žiūrėti daugiau »
Voronežas
Voronežas – miestas vidurio Rusijoje; srities centras.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir Voronežas · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »
1836 m.
1836 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir 1836 m. · Žiūrėti daugiau »
1863–1864 m. sukilimas
1863–1864 m.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir 1863–1864 m. sukilimas · Žiūrėti daugiau »
1865 m.
1865 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir 1865 m. · Žiūrėti daugiau »
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir 1919 m. · Žiūrėti daugiau »
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir 1945 m. · Žiūrėti daugiau »
1950 m.
1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir 1950 m. · Žiūrėti daugiau »
1976 m.
1976 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir 1976 m. · Žiūrėti daugiau »
1992 m.
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir 1992 m. · Žiūrėti daugiau »
1993 m.
1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir 1993 m. · Žiūrėti daugiau »
2002 m.
2002 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir 2002 m. · Žiūrėti daugiau »
2007 m.
2007 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir 2007 m. · Žiūrėti daugiau »
2009 m.
2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vinco Kudirkos aikštė ir 2009 m. · Žiūrėti daugiau »
