Greičiau nei naršyklėje!
32 santykiai: Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Jėzuitai, Jonas Kazimieras Vaza, Kovo 10, Kunigas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mažoji Lietuva, Mazovija, Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Mykolas Kaributas Višnioveckis, Prūsija, Rektorius, Retorika, Varšuva, Vilniaus universitetas, Vladislovas Vaza, 1604 m., 1622 m., 1636 m., 1637 m., 1638 m., 1640 m., 1641 m., 1646 m., 1649 m., 1655 m., 1658 m., 1666 m., 1668 m., 1670 m., 1674 m., 1675 m..
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Jėzuitai
Jėzaus draugija (sutrumpintai SJ), žinomi kaip jėzuitai – Romos katalikų vienuolių ordinas, 1540 m. Ignaco Lojolos ir jo sekėjų įkurtas Romoje.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir Jėzuitai · Žiūrėti daugiau »
Jonas Kazimieras Vaza
Jonas Kazimieras Vaza (1609 m. kovo 22 d. – 1672 m. gruodžio 16 d.) – Lenkijos karalius Jonas II Kazimieras ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas I Kazimieras (1648–1668 m.), Zigmanto Vazos sūnus.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir Jonas Kazimieras Vaza · Žiūrėti daugiau »
Kovo 10
Kovo 10 yra 69-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 70-a).
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir Kovo 10 · Žiūrėti daugiau »
Kunigas
Kunigas yra katalikų, liuteronų arba stačiatikių bažnyčios dvasininkas.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir Kunigas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Mažoji Lietuva
#FF0000 Mažoji Lietuva Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir Mažoji Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Mazovija
Mazovija – geografinė ir istorinė sritis rytų Lenkijoje, kurios istorinė sostinė ir seniausias miestas yra Plockas.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir Mazovija · Žiūrėti daugiau »
Motiejus Kazimieras Sarbievijus
Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595 m. vasario 24 d. Sarbieve, Lenkija, Plocko vaiv. – 1640 m. balandžio 2 d.) – Lietuvos jėzuitų auklėtinis, karaliaus Vladislovo IV Vazos dvaro pamokslininkas, laikomas vienu iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų, rašęs lotynų kalba, populiarus XVII a. Europoje.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir Motiejus Kazimieras Sarbievijus · Žiūrėti daugiau »
Mykolas Kaributas Višnioveckis
Mykolas Kaributas Višnioveckis (1640 m. liepos 31 d. – 1673 m. lapkričio 10 d. Lvove) – 1669–1673 m.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir Mykolas Kaributas Višnioveckis · Žiūrėti daugiau »
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Rektorius
Rektorius ('valdytojas') – universiteto ir kai kurių aukštųjų mokyklų vadovas.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir Rektorius · Žiūrėti daugiau »
Retorika
Ciceronas, vienas žymiausių oratorių. ''Fructus horni meditationis rhetoricae, sive Manuscriptum crosense anni 1695'' (''Kražių rankraštis, arba Metiniai retorinės meditacijos vaisiai''), 1695 Retorika (graik. ρητωρ, rhêtôr, oratorius) – vienas iš trijų pirmųjų laisvųjų menų (šalia dialektikos ir gramatikos) Vakarų kultūroje.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir Retorika · Žiūrėti daugiau »
Varšuva
Váršuva – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas, miestas-apskritis.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir Varšuva · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »
Vladislovas Vaza
Vladislovas Vaza (1595 m. birželio 9 d. Lobzove, prie Krokuvos – 1648 m. gegužės 20 d. Merkinėje) – Lenkijos karalius Vladislovas IV ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas II Vaza (1632–1648 m.). 1610 m. penkiolikmetį Vladislovągrupė Maskvos bojarinų (Septyni bojarinai) buvo išrinkę caru, tačiau Maskvos sosto jis neužėmė, nes tam pasipriešino tėvas, o Rusijoje kilo liaudies sukilimas.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir Vladislovas Vaza · Žiūrėti daugiau »
1604 m.
1604 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir 1604 m. · Žiūrėti daugiau »
1622 m.
1622 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir 1622 m. · Žiūrėti daugiau »
1636 m.
1636 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir 1636 m. · Žiūrėti daugiau »
1637 m.
1637 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir 1637 m. · Žiūrėti daugiau »
1638 m.
1638 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir 1638 m. · Žiūrėti daugiau »
1640 m.
1640 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir 1640 m. · Žiūrėti daugiau »
1641 m.
1641 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir 1641 m. · Žiūrėti daugiau »
1646 m.
1646 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir 1646 m. · Žiūrėti daugiau »
1649 m.
1649 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir 1649 m. · Žiūrėti daugiau »
1655 m.
1655 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir 1655 m. · Žiūrėti daugiau »
1658 m.
1658 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir 1658 m. · Žiūrėti daugiau »
1666 m.
1666 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir 1666 m. · Žiūrėti daugiau »
1668 m.
1668 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir 1668 m. · Žiūrėti daugiau »
1670 m.
1670 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir 1670 m. · Žiūrėti daugiau »
1674 m.
1674 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir 1674 m. · Žiūrėti daugiau »
1675 m.
1675 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Voicechas Ceciševskis ir 1675 m. · Žiūrėti daugiau »
