Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Volodimiras Antonovičius

Indeksas Volodimiras Antonovičius

Volodimiras Antonovičius (1834 m. sausio 18 d. Machnivka, Kijevo gubernija, dab. Žitomiro sritis – 1908 m. kovo 21 d. Kijevas) – Ukrainos istorikas, archeologas, etnografas, visuomenės veikėjas, daktaras.

21 santykiai: Archeologija, Žitomyro sritis, Kijevo gubernija, Kijevo universitetas, Kovo 21, Kyjivas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Rusijos mokslų akademija, Sausio 18, Ukraina, Vytautas Raudeliūnas, 1834 m., 1855 m., 1860 m., 1863 m., 1878 m., 1880 m., 1881 m., 1901 m., 1908 m., 1921 m..

Archeologija

Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir Archeologija · Žiūrėti daugiau »

Žitomyro sritis

'''Centre of Zhytomyr at night''' Žitomyro sritis (arba Žytomyro sritis) – Ukrainos sritis šalies šiaurėje, ribojasi su Baltarusija, vakaruose su Rivnės sritimi, pietuose su Chmelnyckio ir Vinycios, rytuose su Kijevo sritimi.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir Žitomyro sritis · Žiūrėti daugiau »

Kijevo gubernija

Kijevo gubernija – vakarinė Rusijos Imperijos gubernija.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir Kijevo gubernija · Žiūrėti daugiau »

Kijevo universitetas

Kijevo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas Kijevo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas – seniausias ir vienas didžiausių Ukrainos universitetų.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir Kijevo universitetas · Žiūrėti daugiau »

Kovo 21

Kovo 21 yra 80-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 81-a).

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir Kovo 21 · Žiūrėti daugiau »

Kyjivas

Kyjivas, arba Kijevas – Ukrainos sostinė.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir Kyjivas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Rusijos mokslų akademija

Maskvoje Kunstkamera, pirmieji Peterburgo mokslų akademijos rūmai Imperatoriškosios mokslų ir menų akademijos rūmų projektas Imperatoriškosios mokslų akademijos rūmai Universiteto krantinėje. Sankt Peterburgas Rusijos mokslų akademija – vyriausia Rusijos Federacijos mokslo įstaiga, fundamentaliųjų gamtos ir visuomenės mokslų tyrimų centras Maskvoje.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir Rusijos mokslų akademija · Žiūrėti daugiau »

Sausio 18

Sausio 18 yra 18-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir Sausio 18 · Žiūrėti daugiau »

Ukraina

Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir Ukraina · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Raudeliūnas

Vytautas Raudeliūnas (1930 m. vasario 2 d. Padaliuose, Žaslių valsčius – 2002 m. gegužės 4 d.) – Lietuvos teisės istorikas, pedagogas, vienas iš Lietuvos tautininkų sąjungos atkūrėjų.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir Vytautas Raudeliūnas · Žiūrėti daugiau »

1834 m.

1834 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir 1834 m. · Žiūrėti daugiau »

1855 m.

1855 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir 1855 m. · Žiūrėti daugiau »

1860 m.

1860 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir 1860 m. · Žiūrėti daugiau »

1863 m.

1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir 1863 m. · Žiūrėti daugiau »

1878 m.

1878 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir 1878 m. · Žiūrėti daugiau »

1880 m.

1880 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir 1880 m. · Žiūrėti daugiau »

1881 m.

1881 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir 1881 m. · Žiūrėti daugiau »

1901 m.

1901 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir 1901 m. · Žiūrėti daugiau »

1908 m.

1908 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir 1908 m. · Žiūrėti daugiau »

1921 m.

1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Volodimiras Antonovičius ir 1921 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »