Greičiau nei naršyklėje!
54 santykiai: Adolfas Tautavičius, Akademinė Lietuvos istorija, Albinas Kuncevičius, Alvydas Nikžentaitis, Darius Vilimas, Edmundas Rimša, Edvardas Gudavičius, Egidijus Banionis, Gruodžio 29, Ingė Lukšaitė, Jūratė Kiaupienė, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos istorijos draugija, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos mokslo premija, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius, Pakiaunys, Rimantas Miknys, Saldutiškio valsčius, Sausio 29, Vilniaus universitetas, Vladas Žulkus, Vygantas Vareikis, Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius, Vytauto Didžiojo universitetas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, 1941 m., 1942 m., 1944 m., 1958 m., 1959 m., 1960 m., 1965 m., 1966 m., 1968 m., 1970 m., 1982 m., 1985 m., 1986 m., 1988 m., 1990 m., 1992 m., 1993 m., 1997 m., 1998 m., 2001 m., 2003 m., 2006 m., 2009 m., ..., 2010 m., 2013 m., 2014 m., 2017 m.. Išplėsti indeksą (4 daugiau) »
Adolfas Tautavičius
Adolfas Tautavičius (1925 m. rugsėjo 9 d. Judrėnai, buv. Telšių valsčius – 2006 m. rugpjūčio 10 d. Vilnius) – Lietuvos archeologas.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Adolfas Tautavičius · Žiūrėti daugiau »
Akademinė Lietuvos istorija
Akademinė Lietuvos istorija – trylikos knygų tomų rinkinys skirtas Lietuvos istorijai.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Akademinė Lietuvos istorija · Žiūrėti daugiau »
Albinas Kuncevičius
Albinas Kuncevičius (g. 1957 m. lapkričio 5 d. Marijampolėje) – Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Albinas Kuncevičius · Žiūrėti daugiau »
Alvydas Nikžentaitis
Alvydas Nikžentaitis (g. 1961 m. spalio 18 d. Panemunėje, Jurbarko raj.) – istorikas, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras; nuo 2012 m. – Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Alvydas Nikžentaitis · Žiūrėti daugiau »
Darius Vilimas
Darius Vilimas (g. 1966 m. birželio 12 d. Kaunas) – Lietuvos istorikas, Lietuvos istorijos instituto (LII) mokslo darbuotojas, LKDP narys (1992–2010).
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Darius Vilimas · Žiūrėti daugiau »
Edmundas Rimša
Edmundas Antanas Rimša (g. 1948 m. gruodžio 15 d. Skiruose, Rokiškio rajonas) – Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Edmundas Rimša · Žiūrėti daugiau »
Edvardas Gudavičius
Edvardas Gudavičius (1929 m. rugsėjo 6 d. Kaune – 2020 m. sausio 27 d. Vilniuje) – istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Edvardas Gudavičius · Žiūrėti daugiau »
Egidijus Banionis
Egidijus Banionis (1948 m. lapkričio 20 d. Panevėžys – 1993 m. rugpjūčio 6 d. Vilnius) – Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Egidijus Banionis · Žiūrėti daugiau »
Gruodžio 29
Gruodžio 29 yra 363-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 364-a).
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Gruodžio 29 · Žiūrėti daugiau »
Ingė Lukšaitė
Ingė Lukšaitė (g. 1940 m. vasario 2 d. Kaune) – kultūros istorikė, docentė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Ingė Lukšaitė · Žiūrėti daugiau »
Jūratė Kiaupienė
Jūratė Kiaupienė-Kuzmaitė (g. 1947 m. lapkričio 23 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Jūratė Kiaupienė · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos istorijos draugija
Lietuvos istorijos draugija (LID) – Lietuvos mokslinė organizacija, 1929–1940 m. veikusi Kaune ir 1988–2001 m. Vilniuje.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Lietuvos istorijos draugija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos istorijos institutas
Lietuvos istorijos institutas – pagrindinė Lietuvos mokslo įstaiga, užsiimanti Lietuvos archeologija, etnologija (socialine antropologija), heraldika, sfragistika, numizmatika, paleografija, genealogija bei kitais fundamentiniais istorijos tyrimais.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Lietuvos istorijos institutas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos mokslo premija
Lietuvos mokslo premijos kasmet skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Lietuvos mokslo premija · Žiūrėti daugiau »
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius – tryliktas pagal svarbąLietuvos valstybės apdovanojimas, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanojami asmenys už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius, už humanitarinę pagalbąLietuvai, už ypatingus nuopelnus valstybės tarnyboje, kultūros, mokslo ir švietimo, verslo ir gamybos, sveikatos ir socialinės apsaugos, karybos, sporto, ūkio bei kitose srityse.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius · Žiūrėti daugiau »
Pakiaunys
Pakiaunys – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 5 km į vakarus nuo Linkmenų.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Pakiaunys · Žiūrėti daugiau »
Rimantas Miknys
Rimantas Miknys (g. 1958 m. sausio 5 d. Velniakiai, Panevėžio raj.) – Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto direktorius.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Rimantas Miknys · Žiūrėti daugiau »
Saldutiškio valsčius
Saldutiškio valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Saldutiškio valsčius · Žiūrėti daugiau »
Sausio 29
Sausio 29 yra 29-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Sausio 29 · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »
Vladas Žulkus
Vladas Žulkus (g. 1945 m. balandžio 16 d. Telšiuose) – Lietuvos archeologas, 2002–2011 m.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Vladas Žulkus · Žiūrėti daugiau »
Vygantas Vareikis
Vygantas Vareikis (g. 1960 m. kovo 25 d. Gargžduose) – istorikas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Vygantas Vareikis · Žiūrėti daugiau »
Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius
Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius – aštuonioliktas pagal svarbąaukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams pagerbti ir pažymėti už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius · Žiūrėti daugiau »
Vytauto Didžiojo universitetas
Vytauto Didžiojo universitetas – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, klasikinis laisvųjų menų (''artes liberales'') universitetas.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Vytauto Didžiojo universitetas · Žiūrėti daugiau »
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija
miniatiūra Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija (VDU ŠA) – Vytauto Didžiojo universiteto akademinis padalinys.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija · Žiūrėti daugiau »
1941 m.
1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1941 m. · Žiūrėti daugiau »
1942 m.
1942 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1942 m. · Žiūrėti daugiau »
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1944 m. · Žiūrėti daugiau »
1958 m.
1958 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1958 m. · Žiūrėti daugiau »
1959 m.
1959 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1959 m. · Žiūrėti daugiau »
1960 m.
1960 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1960 m. · Žiūrėti daugiau »
1965 m.
1965 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1965 m. · Žiūrėti daugiau »
1966 m.
1966 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1966 m. · Žiūrėti daugiau »
1968 m.
1968 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1968 m. · Žiūrėti daugiau »
1970 m.
1970 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1970 m. · Žiūrėti daugiau »
1982 m.
1982 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1982 m. · Žiūrėti daugiau »
1985 m.
1985 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1985 m. · Žiūrėti daugiau »
1986 m.
1986 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1986 m. · Žiūrėti daugiau »
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1988 m. · Žiūrėti daugiau »
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1990 m. · Žiūrėti daugiau »
1992 m.
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1992 m. · Žiūrėti daugiau »
1993 m.
1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1993 m. · Žiūrėti daugiau »
1997 m.
1997 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1997 m. · Žiūrėti daugiau »
1998 m.
1998 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 1998 m. · Žiūrėti daugiau »
2001 m.
2001 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 2001 m. · Žiūrėti daugiau »
2003 m.
2003 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 2003 m. · Žiūrėti daugiau »
2006 m.
2006 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 2006 m. · Žiūrėti daugiau »
2009 m.
2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 2009 m. · Žiūrėti daugiau »
2010 m.
2010 metai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 2010 m. · Žiūrėti daugiau »
2013 m.
2013 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 2013 m. · Žiūrėti daugiau »
2014 m.
2014 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 2014 m. · Žiūrėti daugiau »
2017 m.
2017 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Zigmantas Kiaupa ir 2017 m. · Žiūrėti daugiau »
