Panašumai tarp 1382 m. ir Kęstutis
1382 m. ir Kęstutis turi 18 dalykų dažni (Unijapedija): Žemaitija, Žygimantas Kęstutaitis, Birutė, Gardinas, Gediminas, Jogaila, Karijotas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Palenkė (regionas), Rugpjūčio 15, Trakai, Vytautas Didysis, 1297 m., 1337 m., 1345 m., 1381 m., 1382 m., 1392 m..
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
1382 m. ir Žemaitija · Kęstutis ir Žemaitija ·
Žygimantas Kęstutaitis
Žygimanto Kęstutaičio didysis antspaudas Paminklas Pabaisko mūšiui atminti Žygimantas Kęstutaitis (~1365 m. Trakuose, Trakų pusiasalio pilyje – 1440 m. kovo 20 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1432–1440 m.), LDK submonarcho Kęstučio ir jo žmonos Birutės jauniausias sūnus.
1382 m. ir Žygimantas Kęstutaitis · Kęstutis ir Žygimantas Kęstutaitis ·
Birutė
Birutė (m. 1382 m. Brasta, Lietuva) – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio antroji žmona, žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto motina.
1382 m. ir Birutė · Birutė ir Kęstutis ·
Gardinas
Gar̃dinas – miestas vakarų Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, prie Nemuno upės.
1382 m. ir Gardinas · Gardinas ir Kęstutis ·
Gediminas
Gediminas (Gedeminnus; ~1275–1341 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, pavadintos jo garbei.
1382 m. ir Gediminas · Gediminas ir Kęstutis ·
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
1382 m. ir Jogaila · Jogaila ir Kęstutis ·
Karijotas
Karijotas (g. po 1300 – m. apie 1365) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino šeštasis (?) sūnus, kunigaikščių Mantvydo, Narimanto, Algirdo, Jaunučio, Kęstučio ir Liubarto brolis.
1382 m. ir Karijotas · Karijotas ir Kęstutis ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
1382 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Kęstutis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Palenkė (regionas)
Palenkės vaivadijos žemėlapis Narevo upė Vakarinio Bugo upė Drohičino pilies kalnas prie Vakarinio Bugo upės Balstogės miestas Augustavo miestas Bielsko rotušė Palenkė – istorinis regionas šiaurės rytų Lenkijoje, sudarantis dalį dabartinės (įsteigta 1999 m.) Palenkės ir Mazovijos vaivadijų.
1382 m. ir Palenkė (regionas) · Kęstutis ir Palenkė (regionas) ·
Rugpjūčio 15
Rugpjūčio 15 yra 227-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 228-a).
1382 m. ir Rugpjūčio 15 · Kęstutis ir Rugpjūčio 15 ·
Trakai
Trakai – miestas Vilniaus apskrityje, už 30 km į vakarus nuo Vilniaus centro.
1382 m. ir Trakai · Kęstutis ir Trakai ·
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
1382 m. ir Vytautas Didysis · Kęstutis ir Vytautas Didysis ·
1297 m.
1297 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1297 m. ir 1382 m. · 1297 m. ir Kęstutis ·
1337 m.
1337 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1337 m. ir 1382 m. · 1337 m. ir Kęstutis ·
1345 m.
1345 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1345 m. ir 1382 m. · 1345 m. ir Kęstutis ·
1381 m.
1381 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1381 m. ir 1382 m. · 1381 m. ir Kęstutis ·
1382 m.
1382 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1382 m. ir 1382 m. · 1382 m. ir Kęstutis ·
1392 m.
1392 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas 1382 m. ir Kęstutis turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp 1382 m. ir Kęstutis panašumų
Palyginimas tarp 1382 m. ir Kęstutis
1382 m. yra 37 santykius, o Kęstutis turi 115. Kaip jie turi bendro 18, Jaccard indeksas yra 11.84% = 18 / (37 + 115).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1382 m. ir Kęstutis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: