Panašumai tarp 1503 m. ir LDK–Maskvos karas (1507–1508)
1503 m. ir LDK–Maskvos karas (1507–1508) turi 7 dalykų dažni (Unijapedija): Aleksandras, Ivanas III, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis etmonas, Maskvos didžioji kunigaikštystė, 1503 m., 1534 m..
Aleksandras
Aleksandras (1461 m. rugpjūčio 5 d. Krokuvoje – 1506 m. rugpjūčio 19 d. arba 20 d. Vilniuje), Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1492 m. iki mirties) ir Lenkijos karalius (nuo 1501 m. spalio pradžios iki mirties).
1503 m. ir Aleksandras · Aleksandras ir LDK–Maskvos karas (1507–1508) ·
Ivanas III
Ivanas III Vasilevičius (1440 m. sausio 22 d. – 1505 m. spalio 27 d.) – Maskvos didysis kunigaikštis (nuo 1462 m.). Titulavosi Rusios didžiuoju kunigaikščiu. Vasilijaus II ir Marijos iš Barovsko sūnus.
1503 m. ir Ivanas III · Ivanas III ir LDK–Maskvos karas (1507–1508) ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
1503 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · LDK–Maskvos karas (1507–1508) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Lietuvos didysis etmonas
LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.
1503 m. ir Lietuvos didysis etmonas · LDK–Maskvos karas (1507–1508) ir Lietuvos didysis etmonas ·
Maskvos didžioji kunigaikštystė
Maskvos didžioji kunigaikštystė – XIV–XVI a. pr.
1503 m. ir Maskvos didžioji kunigaikštystė · LDK–Maskvos karas (1507–1508) ir Maskvos didžioji kunigaikštystė ·
1503 m.
1503 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1503 m. ir 1503 m. · 1503 m. ir LDK–Maskvos karas (1507–1508) ·
1534 m.
1534 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1503 m. ir 1534 m. · 1534 m. ir LDK–Maskvos karas (1507–1508) ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas 1503 m. ir LDK–Maskvos karas (1507–1508) turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp 1503 m. ir LDK–Maskvos karas (1507–1508) panašumų
Palyginimas tarp 1503 m. ir LDK–Maskvos karas (1507–1508)
1503 m. yra 98 santykius, o LDK–Maskvos karas (1507–1508) turi 41. Kaip jie turi bendro 7, Jaccard indeksas yra 5.04% = 7 / (98 + 41).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1503 m. ir LDK–Maskvos karas (1507–1508) santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: