Panašumai tarp 1507 m. ir Gruodžio 18
1507 m. ir Gruodžio 18 turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Alfredas Bumblauskas, Goštautai, Grigaliaus kalendorius, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naugarduko vaivada, Stanislovas Goštautas, Trakų vaivada, 1542 m., 2005 m..
Alfredas Bumblauskas
Alfredas Bumblauskas (g. 1956 m. lapkričio 18 d. Telšiuose) – Lietuvos istorikas, televizijos laidų vedėjas.
1507 m. ir Alfredas Bumblauskas · Alfredas Bumblauskas ir Gruodžio 18 ·
Goštautai
Goštautai – lietuvių kilmės LDK didikų giminė, viena įtakingiausių giminių XIV-XVI a., tuo metu besivaržiusi tik su Kęsgailomis ir nuo XV a. pabaigos – su Radvilomis.
1507 m. ir Goštautai · Goštautai ir Gruodžio 18 ·
Grigaliaus kalendorius
Grigaliaus kalendorius – visame Vakarų pasaulyje naudojamas kalendorius; sukurtas Julijaus kalendoriaus pagrindu.
1507 m. ir Grigaliaus kalendorius · Grigaliaus kalendorius ir Gruodžio 18 ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
1507 m. ir Lietuva · Gruodžio 18 ir Lietuva ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
1507 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Gruodžio 18 ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Naugarduko vaivada
Naugarduko vaivadijos herbas Naugarduko vaivadija XVII amžiuje Naugarduko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Naugarduko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Naugarduko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
1507 m. ir Naugarduko vaivada · Gruodžio 18 ir Naugarduko vaivada ·
Stanislovas Goštautas
Stanislovas Goštautas (1507 m. Vilnius – 1542 m. gruodžio 18 d. Geranainys) – Lietuvos didikas iš Goštautų giminės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Naugarduko vaivada, Trakų vaivada.
1507 m. ir Stanislovas Goštautas · Gruodžio 18 ir Stanislovas Goštautas ·
Trakų vaivada
Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a.Trakų vaivada – Trakų vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
1507 m. ir Trakų vaivada · Gruodžio 18 ir Trakų vaivada ·
1542 m.
1542 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1507 m. ir 1542 m. · 1542 m. ir Gruodžio 18 ·
2005 m.
2005 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas 1507 m. ir Gruodžio 18 turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp 1507 m. ir Gruodžio 18 panašumų
Palyginimas tarp 1507 m. ir Gruodžio 18
1507 m. yra 28 santykius, o Gruodžio 18 turi 244. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 3.68% = 10 / (28 + 244).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1507 m. ir Gruodžio 18 santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: