Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

1559 m. ir Sausio 1

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp 1559 m. ir Sausio 1

1559 m. vs. Sausio 1

1559 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių. Sausio 1 yra 1-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.

Panašumai tarp 1559 m. ir Sausio 1

1559 m. ir Sausio 1 turi 13 dalykų dažni (Unijapedija): Švedija, Danija, Grigaliaus kalendorius, Karalius, Kristijonas III, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Norvegija, Popiežius, Prancūzija, 1503 m., 1534 m., 1536 m., 1559 m..

Švedija

Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.

Švedija ir 1559 m. · Švedija ir Sausio 1 · Žiūrėti daugiau »

Danija

Danija, oficialiai Danijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų.

1559 m. ir Danija · Danija ir Sausio 1 · Žiūrėti daugiau »

Grigaliaus kalendorius

Grigaliaus kalendorius – visame Vakarų pasaulyje naudojamas kalendorius; sukurtas Julijaus kalendoriaus pagrindu.

1559 m. ir Grigaliaus kalendorius · Grigaliaus kalendorius ir Sausio 1 · Žiūrėti daugiau »

Karalius

Karalius – labiausiai paplitęs vyriškas monarcho titulas.

1559 m. ir Karalius · Karalius ir Sausio 1 · Žiūrėti daugiau »

Kristijonas III

Kristijono III monograma Kristijonas III (1503 m. rugpjūčio 12 d. Gotorpas, Šlėzvigas – 1559 m. sausio 1 d. Koldingas) – 1534–1559 m.

1559 m. ir Kristijonas III · Kristijonas III ir Sausio 1 · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

1559 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Sausio 1 · Žiūrėti daugiau »

Norvegija

Norvegija, oficialiai Norvegijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje.

1559 m. ir Norvegija · Norvegija ir Sausio 1 · Žiūrėti daugiau »

Popiežius

Inocentas III vienas galingiausių popiežių viduramžiais Popiežius (arba „tėvas“, „pápas“, Papa itališkai) – Romos vyskupas ir Romos Katalikų Bažnyčios vadovas.

1559 m. ir Popiežius · Popiežius ir Sausio 1 · Žiūrėti daugiau »

Prancūzija

Prancūzija, oficialiai Prancūzijos Respublika – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje.

1559 m. ir Prancūzija · Prancūzija ir Sausio 1 · Žiūrėti daugiau »

1503 m.

1503 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1503 m. ir 1559 m. · 1503 m. ir Sausio 1 · Žiūrėti daugiau »

1534 m.

1534 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1534 m. ir 1559 m. · 1534 m. ir Sausio 1 · Žiūrėti daugiau »

1536 m.

1536 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1536 m. ir 1559 m. · 1536 m. ir Sausio 1 · Žiūrėti daugiau »

1559 m.

1559 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1559 m. ir 1559 m. · 1559 m. ir Sausio 1 · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp 1559 m. ir Sausio 1

1559 m. yra 55 santykius, o Sausio 1 turi 557. Kaip jie turi bendro 13, Jaccard indeksas yra 2.12% = 13 / (55 + 557).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1559 m. ir Sausio 1 santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »