Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

1571 m. ir Petras Tiškevičius Logoiskis

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp 1571 m. ir Petras Tiškevičius Logoiskis

1571 m. vs. Petras Tiškevičius Logoiskis

1571 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių. Petras Tiškevičius Logoiskis (1571 m. Breste – 1631 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, valstybės ir karinis veikėjas.

Panašumai tarp 1571 m. ir Petras Tiškevičius Logoiskis

1571 m. ir Petras Tiškevičius Logoiskis turi 7 dalykų dažni (Unijapedija): Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Grafas (titulas), Jonas Eustachijus Tiškevičius Logoiskis, Leliva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, 1571 m., 1631 m..

Bajorai (Lietuva ir Lenkija)

Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.

1571 m. ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Petras Tiškevičius Logoiskis · Žiūrėti daugiau »

Grafas (titulas)

Grafas – kilmingųjų titulas, žymintis rangąžemesnį nei markizo ar markgrafo (arba kunigaikščio, šalyse, kur markizo titulo nėra).

1571 m. ir Grafas (titulas) · Grafas (titulas) ir Petras Tiškevičius Logoiskis · Žiūrėti daugiau »

Jonas Eustachijus Tiškevičius Logoiskis

Jonas Eustachijus Tiškevičius Logoiskis (1571 m. Breste – 1631 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, valstybės ir karinis veikėjas.

1571 m. ir Jonas Eustachijus Tiškevičius Logoiskis · Jonas Eustachijus Tiškevičius Logoiskis ir Petras Tiškevičius Logoiskis · Žiūrėti daugiau »

Leliva

Leliva – šlėktos giminių herbas.

1571 m. ir Leliva · Leliva ir Petras Tiškevičius Logoiskis · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

1571 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Petras Tiškevičius Logoiskis · Žiūrėti daugiau »

1571 m.

1571 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1571 m. ir 1571 m. · 1571 m. ir Petras Tiškevičius Logoiskis · Žiūrėti daugiau »

1631 m.

1631 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1571 m. ir 1631 m. · 1631 m. ir Petras Tiškevičius Logoiskis · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp 1571 m. ir Petras Tiškevičius Logoiskis

1571 m. yra 63 santykius, o Petras Tiškevičius Logoiskis turi 23. Kaip jie turi bendro 7, Jaccard indeksas yra 8.14% = 7 / (63 + 23).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1571 m. ir Petras Tiškevičius Logoiskis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: