Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp 1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Žemaitijos seniūnija
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Žemaitijos seniūnija turi 41 dalykų dažni (Unijapedija): Ariogala, Ariogalos valsčius, Šiauduvos valsčius, Šiauliai, Žarėnų valsčius, Beržėnų valsčius, Biržuvėnų valsčius, Dūmas, Didžiųjų Dirvėnų valsčius, Gandingos valsčius, Josvainiai, Josvainių valsčius, Karšuvos valsčius, Karklėnų valsčius, Kražiai, Kražių valsčius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mažųjų Dirvėnų valsčius, Medingėnų valsčius, Pajūrio valsčius, Palanga, Palangos valsčius, Patumšių valsčius, Pavandenės valsčius, Plateliai, Platelių valsčius, Raseiniai, Rietavas, Rietavo valsčius, Telšiai, ..., Telšių apskritis, Tendžiogalos valsčius, Tverų valsčius, Užvenčio valsčius, Veliuona, Veliuonos valsčius, Viduklės valsčius, Viešvėnų valsčius, Vilkija, Vilkijos valsčius, 1667 m.. Išplėsti indeksą (11 daugiau) »
Ariogala
Ariogala – miestas Raseinių rajono savivaldybėje, 31 km į pietryčius nuo Raseinių, Dubysos kairiajame krante, prie senojo Žemaičių plento, Ariogalos kalvagūbryje (90–100 m virš jūros lygio).
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Ariogala · Ariogala ir Žemaitijos seniūnija ·
Ariogalos valsčius
Ariogalos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Ariogalos valsčius · Ariogalos valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Šiauduvos valsčius
Šiauduvos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.
Šiauduvos valsčius ir 1667 m. LDK gyventojų surašymas · Šiauduvos valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Šiauliai
Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas.
Šiauliai ir 1667 m. LDK gyventojų surašymas · Šiauliai ir Žemaitijos seniūnija ·
Žarėnų valsčius
Žarėnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Žarėnų valsčius · Žarėnų valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Beržėnų valsčius
Beržėnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Beržėnų valsčius · Beržėnų valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Biržuvėnų valsčius
Biržuvėnų valsčius (arba Biržinėnų dvaras) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Biržuvėnų valsčius · Biržuvėnų valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Dūmas
Dūmas – viduramžiais ir vėlesniais laikais – valstiečio ūkis, kaip prievolinis vienetas, taip pat valstiečio gyvenamasis namas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoro, neturėjusio dvaro ir karo prievolę atlikdavusio vien iš savo ūkio, šeimyninis prievolinis vienetas.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Dūmas · Dūmas ir Žemaitijos seniūnija ·
Didžiųjų Dirvėnų valsčius
Didžiųjų Dirvėnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Didžiųjų Dirvėnų valsčius · Didžiųjų Dirvėnų valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Gandingos valsčius
Gandingos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Gandingos valsčius · Gandingos valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Josvainiai
Josvainiai – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, kairiajame Šušvės krante, prie kelio, 10 km į pietvakarius nuo Kėdainių.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Josvainiai · Josvainiai ir Žemaitijos seniūnija ·
Josvainių valsčius
Josvainių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Josvainių valsčius · Josvainių valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Karšuvos valsčius
Karšuvos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Karšuvos valsčius · Karšuvos valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Karklėnų valsčius
Karklėnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Karklėnų valsčius · Karklėnų valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Kražiai
Kražiai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Kelmės, prie kelio Kelmė–Varniai.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Kražiai · Kražiai ir Žemaitijos seniūnija ·
Kražių valsčius
Kražių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Kražių valsčius · Kražių valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žemaitijos seniūnija ·
Mažųjų Dirvėnų valsčius
Mažųjų Dirvėnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Žemaitijoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Mažųjų Dirvėnų valsčius · Mažųjų Dirvėnų valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Medingėnų valsčius
Medingėnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Medingėnų valsčius · Medingėnų valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Pajūrio valsčius
Pajūrio valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Pajūrio valsčius · Pajūrio valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Palanga
Palanga – miestas Žemaitijoje, prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, klimatinis ir balneologinis kurortas.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Palanga · Palanga ir Žemaitijos seniūnija ·
Palangos valsčius
Palangos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Palangos valsčius · Palangos valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Patumšių valsčius
Patumšių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Patumšių valsčius · Patumšių valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Pavandenės valsčius
Pavandenės valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Pavandenės valsčius · Pavandenės valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Plateliai
Plateliai – miestelis Plungės rajono savivaldybėje, 20 km į šiaurę nuo Plungės, vakariniame Platelių ežero krante.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Plateliai · Plateliai ir Žemaitijos seniūnija ·
Platelių valsčius
Platelių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Platelių valsčius · Platelių valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Raseiniai
Raseiniai – miestas vidurio vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Žemaičių aukštumos pietrytinėse priekalnėse, prie Žemaičių plento.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Raseiniai · Raseiniai ir Žemaitijos seniūnija ·
Rietavas
Rietavas – miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Rietavas · Rietavas ir Žemaitijos seniūnija ·
Rietavo valsčius
Rietavo valsčius (carmečiu Labardžių valsčius) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Rietavo valsčius · Rietavo valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Telšiai
Telšiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Telšiai · Telšiai ir Žemaitijos seniūnija ·
Telšių apskritis
Telšių apskritis – mažiausia pagal plotąiš dešimties Lietuvos apskričių, 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šalies vakarinėje dalyje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Telšių apskritis · Telšių apskritis ir Žemaitijos seniūnija ·
Tendžiogalos valsčius
Tendžiogalos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vidurio vakarų Lietuvoje, tarp Raseinių ir Šiaulių.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Tendžiogalos valsčius · Tendžiogalos valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Tverų valsčius
Tverų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Tverų valsčius · Tverų valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Užvenčio valsčius
Užvenčio valsčius (1864–1905 m. Kolainių valsčius, Blagoveščensko valsčius) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Užvenčio valsčius · Užvenčio valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Veliuona
Veliuona – miestelis Jurbarko rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 36 km į rytus nuo Jurbarko, prie kelio, dešiniajame Nemuno krante.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Veliuona · Veliuona ir Žemaitijos seniūnija ·
Veliuonos valsčius
Veliuonos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, dešiniajame Nemuno krante.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Veliuonos valsčius · Veliuonos valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Viduklės valsčius
Viduklės valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Viduklės valsčius · Viduklės valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Viešvėnų valsčius
Viešvėnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Viešvėnų valsčius · Viešvėnų valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Vilkija
Vilkija – miestas Kauno rajono savivaldybėje, 25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, šalia kelio, dešiniajame Nemuno krante.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Vilkija · Vilkija ir Žemaitijos seniūnija ·
Vilkijos valsčius
Vilkijos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Kauno.
1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Vilkijos valsčius · Vilkijos valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
1667 m.
1667 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1667 m. ir 1667 m. LDK gyventojų surašymas · 1667 m. ir Žemaitijos seniūnija ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas 1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Žemaitijos seniūnija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp 1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Žemaitijos seniūnija panašumų
Palyginimas tarp 1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Žemaitijos seniūnija
1667 m. LDK gyventojų surašymas yra 63 santykius, o Žemaitijos seniūnija turi 133. Kaip jie turi bendro 41, Jaccard indeksas yra 20.92% = 41 / (63 + 133).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Žemaitijos seniūnija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
