Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

1853 m. ir Knygnešystė

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp 1853 m. ir Knygnešystė

1853 m. vs. Knygnešystė

1853 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių. Knygnešys Vincas Juška Rytprūsiuose organizatorius vysk. Motiejus Valančius Knygnešių sienelė Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytąlietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sienąir platinimu.

Panašumai tarp 1853 m. ir Knygnešystė

1853 m. ir Knygnešystė turi 4 dalykų dažni (Unijapedija): Vokietija, XIX amžius, 1902 m., 1926 m..

Vokietija

Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.

1853 m. ir Vokietija · Knygnešystė ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »

XIX amžius

Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.

1853 m. ir XIX amžius · Knygnešystė ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »

1902 m.

1902 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1853 m. ir 1902 m. · 1902 m. ir Knygnešystė · Žiūrėti daugiau »

1926 m.

1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1853 m. ir 1926 m. · 1926 m. ir Knygnešystė · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp 1853 m. ir Knygnešystė

1853 m. yra 109 santykius, o Knygnešystė turi 85. Kaip jie turi bendro 4, Jaccard indeksas yra 2.06% = 4 / (109 + 85).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1853 m. ir Knygnešystė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »