Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp 1861 m. ir 1863–1864 m. sukilimas
1861 m. ir 1863–1864 m. sukilimas turi 12 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Adomas Jurgis Čartoriskis, Gegužės 7, Joachimas Lelevelis, Kaunas, Kunigas, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Prūsija, Rusijos imperija, Spaudos draudimas, Vilniaus universitetas.
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
1861 m. ir Abiejų Tautų Respublika · 1863–1864 m. sukilimas ir Abiejų Tautų Respublika ·
Adomas Jurgis Čartoriskis
Adomas Jurgis Čartoriskis (1770 m. sausio 14 d. Varšuva – 1861 m. liepos 1 d. Montfermėjus,, Prancūzija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Čartoriskių herbo kunigaikštis, politikas, Abiejų Tautų Respublikos, Rusijos imperijos ir Lenkijos karalystės valstybės ir karinis veikėjas.
1861 m. ir Adomas Jurgis Čartoriskis · 1863–1864 m. sukilimas ir Adomas Jurgis Čartoriskis ·
Gegužės 7
Gegužės 7 yra 127-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 128-a).
1861 m. ir Gegužės 7 · 1863–1864 m. sukilimas ir Gegužės 7 ·
Joachimas Lelevelis
Joachimas Lelevelis (pilnas vardas – Joachimas Juozapas Benediktas Lelevelis,, 1786 m. kovo 22 d. Varšuvoje, Lenkija – 1861 m. gegužės 29 d. Paryžius, Prancūzija) – lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų, pedagogas, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesorius, graviūrų meistras, revoliucionierius.
1861 m. ir Joachimas Lelevelis · 1863–1864 m. sukilimas ir Joachimas Lelevelis ·
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
1861 m. ir Kaunas · 1863–1864 m. sukilimas ir Kaunas ·
Kunigas
Kunigas yra katalikų, liuteronų arba stačiatikių bažnyčios dvasininkas.
1861 m. ir Kunigas · 1863–1864 m. sukilimas ir Kunigas ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
1861 m. ir Lenkija · 1863–1864 m. sukilimas ir Lenkija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
1861 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · 1863–1864 m. sukilimas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
1861 m. ir Prūsija · 1863–1864 m. sukilimas ir Prūsija ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
1861 m. ir Rusijos imperija · 1863–1864 m. sukilimas ir Rusijos imperija ·
Spaudos draudimas
Lietuviška maldaknygė, atspausdinta kirilica Michailas Muravjovas (sėdi centre) Kalbėti lietuviškai draudžiantis ženklas Michailo Muravjovo 1864 m. birželio 5 d. įsakas LSDP atsišaukimas „Spauda leista“, 1904 m. Konfiskuotų lietuviškų knygų sąrašas Lietuvių spaudos draudimas – po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžios įvestas draudimas europinės imperijos dalies gubernijose spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (įskaitant ir latvių katalikų) leidinius lotyniškomis raidėmis.
1861 m. ir Spaudos draudimas · 1863–1864 m. sukilimas ir Spaudos draudimas ·
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
1861 m. ir Vilniaus universitetas · 1863–1864 m. sukilimas ir Vilniaus universitetas ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas 1861 m. ir 1863–1864 m. sukilimas turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp 1861 m. ir 1863–1864 m. sukilimas panašumų
Palyginimas tarp 1861 m. ir 1863–1864 m. sukilimas
1861 m. yra 198 santykius, o 1863–1864 m. sukilimas turi 129. Kaip jie turi bendro 12, Jaccard indeksas yra 3.67% = 12 / (198 + 129).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1861 m. ir 1863–1864 m. sukilimas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
