Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

1863–1864 m. sukilimas ir Lietuvos vėliava

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp 1863–1864 m. sukilimas ir Lietuvos vėliava

1863–1864 m. sukilimas vs. Lietuvos vėliava

1863–1864 m. Lietuvos vėliava, iškelta vertikaliai Lietuvos valstybės vėliava – Lietuvos tautinė vėliava, oficialus valstybės simbolis – trispalvė vėliava, oficialiai naudota tarpukario nepriklausomybės metais, sovietų okupacijos metu uždrausta ir vėl naudojama nuo 1989 m.

Panašumai tarp 1863–1864 m. sukilimas ir Lietuvos vėliava

1863–1864 m. sukilimas ir Lietuvos vėliava turi 15 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Žemaitija, Europa, Gegužės 8, Gegužės 9, Joachimas Lelevelis, Kaunas, Kovo 11, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Maskva, Rusija, Suvalkija, 1830–1831 m. sukilimas, 2019 m..

Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

1863–1864 m. sukilimas ir Abiejų Tautų Respublika · Abiejų Tautų Respublika ir Lietuvos vėliava · Žiūrėti daugiau »

Žemaitija

Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.

1863–1864 m. sukilimas ir Žemaitija · Lietuvos vėliava ir Žemaitija · Žiūrėti daugiau »

Europa

Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.

1863–1864 m. sukilimas ir Europa · Europa ir Lietuvos vėliava · Žiūrėti daugiau »

Gegužės 8

Gegužės 8 yra 128-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 129-a).

1863–1864 m. sukilimas ir Gegužės 8 · Gegužės 8 ir Lietuvos vėliava · Žiūrėti daugiau »

Gegužės 9

Gegužės 9 yra 129-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 130-a).

1863–1864 m. sukilimas ir Gegužės 9 · Gegužės 9 ir Lietuvos vėliava · Žiūrėti daugiau »

Joachimas Lelevelis

Joachimas Lelevelis (pilnas vardas – Joachimas Juozapas Benediktas Lelevelis,, 1786 m. kovo 22 d. Varšuvoje, Lenkija – 1861 m. gegužės 29 d. Paryžius, Prancūzija) – lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų, pedagogas, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesorius, graviūrų meistras, revoliucionierius.

1863–1864 m. sukilimas ir Joachimas Lelevelis · Joachimas Lelevelis ir Lietuvos vėliava · Žiūrėti daugiau »

Kaunas

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.

1863–1864 m. sukilimas ir Kaunas · Kaunas ir Lietuvos vėliava · Žiūrėti daugiau »

Kovo 11

Kovo 11 yra 70-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 71-oji).

1863–1864 m. sukilimas ir Kovo 11 · Kovo 11 ir Lietuvos vėliava · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

1863–1864 m. sukilimas ir Lenkija · Lenkija ir Lietuvos vėliava · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

1863–1864 m. sukilimas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lietuvos vėliava · Žiūrėti daugiau »

Maskva

Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.

1863–1864 m. sukilimas ir Maskva · Lietuvos vėliava ir Maskva · Žiūrėti daugiau »

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

1863–1864 m. sukilimas ir Rusija · Lietuvos vėliava ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Suvalkija

Suvalkija (Sūduva) – Lietuvos etnografinis regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didžiąjąLietuvos Užnemunės dalį (Marijampolės apskritį - Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, Kauno apskrities Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis).

1863–1864 m. sukilimas ir Suvalkija · Lietuvos vėliava ir Suvalkija · Žiūrėti daugiau »

1830–1831 m. sukilimas

Žemėlapis, rodantis pagrindinius sukilimo pradžios įvykius Varšuvoje naktį iš 1830 m. lapkričio 29 d. į lapkričio 30 d. 1830–1831 m.

1830–1831 m. sukilimas ir 1863–1864 m. sukilimas · 1830–1831 m. sukilimas ir Lietuvos vėliava · Žiūrėti daugiau »

2019 m.

2019 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1863–1864 m. sukilimas ir 2019 m. · 2019 m. ir Lietuvos vėliava · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp 1863–1864 m. sukilimas ir Lietuvos vėliava

1863–1864 m. sukilimas yra 129 santykius, o Lietuvos vėliava turi 204. Kaip jie turi bendro 15, Jaccard indeksas yra 4.50% = 15 / (129 + 204).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1863–1864 m. sukilimas ir Lietuvos vėliava santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »