Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp 1896 m. ir Sausio 1
1896 m. ir Sausio 1 turi 70 dalykų dažni (Unijapedija): Antrasis pasaulinis karas, Australija, Austrija, Diplomatija, Generolas, Grigaliaus kalendorius, Jėzuitai, Jungtinės Amerikos Valstijos, Juozas Grigiškis, Kunigas, Latviai, Lenkija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos mokslų akademija, Prancūzija, Pulkininkas, Pulkininkas leitenantas, Rusijos imperija, Sportas, Suomija, Tarybų Sąjunga, Teisė, Topografija, 1800 m., 1861 m., 1917 m., 1924 m., 1926 m., 1928 m., ..., 1933 m., 1934 m., 1937 m., 1939 m., 1940 m., 1941 m., 1942 m., 1943 m., 1944 m., 1945 m., 1946 m., 1947 m., 1948 m., 1952 m., 1953 m., 1955 m., 1957 m., 1958 m., 1960 m., 1962 m., 1963 m., 1965 m., 1966 m., 1968 m., 1969 m., 1970 m., 1971 m., 1972 m., 1973 m., 1978 m., 1980 m., 1982 m., 1984 m., 1985 m., 1986 m., 1987 m., 1989 m., 1990 m., 1991 m., 1994 m.. Išplėsti indeksą (40 daugiau) »
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
1896 m. ir Antrasis pasaulinis karas · Antrasis pasaulinis karas ir Sausio 1 ·
Australija
Australija, oficialiai Australijos Sandrauga – šešta pagal plotąpasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos saląir daug mažesnių aplinkinių salų.
1896 m. ir Australija · Australija ir Sausio 1 ·
Austrija
Austrija, oficialiai Austrijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
1896 m. ir Austrija · Austrija ir Sausio 1 ·
Diplomatija
Iliustracija iš knygos "Codex diplomaticus Regni Poloniae et Magni Ducatus Lituanie". Vilnius, 1758–1764 m. Diplomatija visuma priemonių, kurių pagalba tarptautinės teisės subjektas (valstybė, tarpt. organizacija) yra atstovaujamas santykiuose su kitais subjektais.
1896 m. ir Diplomatija · Diplomatija ir Sausio 1 ·
Generolas
Sausumos pajėgų generolo antpetis Generolas (iš – bendras) – aukščiausio rango karinis laipsnis.
1896 m. ir Generolas · Generolas ir Sausio 1 ·
Grigaliaus kalendorius
Grigaliaus kalendorius – visame Vakarų pasaulyje naudojamas kalendorius; sukurtas Julijaus kalendoriaus pagrindu.
1896 m. ir Grigaliaus kalendorius · Grigaliaus kalendorius ir Sausio 1 ·
Jėzuitai
Jėzaus draugija (sutrumpintai SJ), žinomi kaip jėzuitai – Romos katalikų vienuolių ordinas, 1540 m. Ignaco Lojolos ir jo sekėjų įkurtas Romoje.
1896 m. ir Jėzuitai · Jėzuitai ir Sausio 1 ·
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
1896 m. ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sausio 1 ·
Juozas Grigiškis
Juozas Grigiškis (1896 m. rugsėjo 30 d. Gurjevas, dab. Atyrau, Kazachija – 1942 m. sausio 1 d. Nekrasovka, Parbigo rajonas, Tomsko sritis) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
1896 m. ir Juozas Grigiškis · Juozas Grigiškis ir Sausio 1 ·
Kunigas
Kunigas yra katalikų, liuteronų arba stačiatikių bažnyčios dvasininkas.
1896 m. ir Kunigas · Kunigas ir Sausio 1 ·
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
1896 m. ir Latviai · Latviai ir Sausio 1 ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
1896 m. ir Lenkija · Lenkija ir Sausio 1 ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
1896 m. ir Lietuva · Lietuva ir Sausio 1 ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
1896 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Sausio 1 ·
Lietuvos mokslų akademija
Prezidiumas Vilniuje, Gedimino pr. 3, arch. Michailas Prozorovas, 1903-1906 m. 2009 m. Pagrindinis įėjimas iš Gedimino pr. Kalto metalo tvorelė Lietuvos mokslų akademija (LMA) – Lietuvos mokslų akademija.
1896 m. ir Lietuvos mokslų akademija · Lietuvos mokslų akademija ir Sausio 1 ·
Prancūzija
Prancūzija, oficialiai Prancūzijos Respublika – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje.
1896 m. ir Prancūzija · Prancūzija ir Sausio 1 ·
Pulkininkas
Pulkininkas Teodoras Ruzveltas (vėliau – JAV prezidentas) Prancūzijos kariuomenės pulkininkas ''Théophile Marie Brébant'' (1959 m.) Pulkininkas – aukštesniojo karininko laipsnis, kuris egzistuoja beveik visų pasaulio šalių kariuomenėse.
1896 m. ir Pulkininkas · Pulkininkas ir Sausio 1 ·
Pulkininkas leitenantas
Pulkininkas leitenantas – armijos, aviacijos ir jūrų pėstininkų karininkų karinis laipsnis, aukštesnis už majorąir žemesnis už pulkininką.
1896 m. ir Pulkininkas leitenantas · Pulkininkas leitenantas ir Sausio 1 ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
1896 m. ir Rusijos imperija · Rusijos imperija ir Sausio 1 ·
Sportas
Sportas – pagal tam tikras taisykles organizuojama žmonių veikla, derinant fizinius ir intelektinius gebėjimus, skirta varžymuisi, laisvalaikio praleidimui, įvairių įgūdžių lavinimui, taip pat pasiruošimas šiai veiklai ir to pasiruošimo metu atsirandantys tarpusavio santykiai.
1896 m. ir Sportas · Sausio 1 ir Sportas ·
Suomija
Suomija, oficialiai Suomijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje, Fenoskandijos regione.
1896 m. ir Suomija · Sausio 1 ir Suomija ·
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
1896 m. ir Tarybų Sąjunga · Sausio 1 ir Tarybų Sąjunga ·
Teisė
teisingumo deivė Teisė – teisingumo nustatymo ir užtikrinimo priemonės.
1896 m. ir Teisė · Sausio 1 ir Teisė ·
Topografija
Topografinė nuotrauka Topografija ( – vieta, vietovė + graphο – rašau) – geodezijos šaka, taikomasis mokslas, kuriantis Žemės paviršiaus matavimo būdus, jo vaizdavimo topografiniuose žemėlapiuose arba planuose (plokštumoje) metodus.
1896 m. ir Topografija · Sausio 1 ir Topografija ·
1800 m.
1800 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1800 m. ir 1896 m. · 1800 m. ir Sausio 1 ·
1861 m.
1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1861 m. ir 1896 m. · 1861 m. ir Sausio 1 ·
1917 m.
1917 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1917 m. · 1917 m. ir Sausio 1 ·
1924 m.
1924 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1924 m. · 1924 m. ir Sausio 1 ·
1926 m.
1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1926 m. · 1926 m. ir Sausio 1 ·
1928 m.
1928 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1928 m. · 1928 m. ir Sausio 1 ·
1933 m.
1933 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1933 m. · 1933 m. ir Sausio 1 ·
1934 m.
1934 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1934 m. · 1934 m. ir Sausio 1 ·
1937 m.
1937 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1937 m. · 1937 m. ir Sausio 1 ·
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1939 m. · 1939 m. ir Sausio 1 ·
1940 m.
1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1940 m. · 1940 m. ir Sausio 1 ·
1941 m.
1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1941 m. · 1941 m. ir Sausio 1 ·
1942 m.
1942 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1942 m. · 1942 m. ir Sausio 1 ·
1943 m.
1943 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1943 m. · 1943 m. ir Sausio 1 ·
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1944 m. · 1944 m. ir Sausio 1 ·
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1945 m. · 1945 m. ir Sausio 1 ·
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1946 m. · 1946 m. ir Sausio 1 ·
1947 m.
1947 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1947 m. · 1947 m. ir Sausio 1 ·
1948 m.
1948 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1948 m. · 1948 m. ir Sausio 1 ·
1952 m.
1952 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1952 m. · 1952 m. ir Sausio 1 ·
1953 m.
1953 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1953 m. · 1953 m. ir Sausio 1 ·
1955 m.
1955 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1955 m. · 1955 m. ir Sausio 1 ·
1957 m.
1957 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1957 m. · 1957 m. ir Sausio 1 ·
1958 m.
1958 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1958 m. · 1958 m. ir Sausio 1 ·
1960 m.
1960 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1960 m. · 1960 m. ir Sausio 1 ·
1962 m.
1962 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1962 m. · 1962 m. ir Sausio 1 ·
1963 m.
1963 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1963 m. · 1963 m. ir Sausio 1 ·
1965 m.
1965 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1965 m. · 1965 m. ir Sausio 1 ·
1966 m.
1966 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1966 m. · 1966 m. ir Sausio 1 ·
1968 m.
1968 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1968 m. · 1968 m. ir Sausio 1 ·
1969 m.
1969 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1969 m. · 1969 m. ir Sausio 1 ·
1970 m.
1970 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1970 m. · 1970 m. ir Sausio 1 ·
1971 m.
1971 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1971 m. · 1971 m. ir Sausio 1 ·
1972 m.
1972 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1972 m. · 1972 m. ir Sausio 1 ·
1973 m.
1973 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1973 m. · 1973 m. ir Sausio 1 ·
1978 m.
1978 m. (tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt aštuntieji metai) buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1978 m. · 1978 m. ir Sausio 1 ·
1980 m.
1980 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1980 m. · 1980 m. ir Sausio 1 ·
1982 m.
1982 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1982 m. · 1982 m. ir Sausio 1 ·
1984 m.
1984 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1984 m. · 1984 m. ir Sausio 1 ·
1985 m.
1985 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1985 m. · 1985 m. ir Sausio 1 ·
1986 m.
1986 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1986 m. · 1986 m. ir Sausio 1 ·
1987 m.
1987 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1987 m. · 1987 m. ir Sausio 1 ·
1989 m.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1989 m. · 1989 m. ir Sausio 1 ·
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1990 m. · 1990 m. ir Sausio 1 ·
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1896 m. ir 1991 m. · 1991 m. ir Sausio 1 ·
1994 m.
1994 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas 1896 m. ir Sausio 1 turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp 1896 m. ir Sausio 1 panašumų
Palyginimas tarp 1896 m. ir Sausio 1
1896 m. yra 336 santykius, o Sausio 1 turi 557. Kaip jie turi bendro 70, Jaccard indeksas yra 7.84% = 70 / (336 + 557).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1896 m. ir Sausio 1 santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
