Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp 1897 m. ir Lapkričio 30
1897 m. ir Lapkričio 30 turi 49 dalykų dažni (Unijapedija): Antrasis pasaulinis karas, Brigados generolas, Feliksas Baltušis-Žemaitis, Fizika, Generolas majoras, Grigaliaus kalendorius, Ilja Ilfas, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kunigas, Latviai, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mažoji Lietuva, Mokytojas, Nacizmas, Nobelio literatūros premija, Raudonoji armija, Romos Katalikų Bažnyčia, Rusija, Suomija, Tarybų Sąjunga, 1813 m., 1861 m., 1931 m., 1933 m., 1937 m., 1942 m., 1943 m., 1944 m., 1945 m., ..., 1952 m., 1957 m., 1960 m., 1961 m., 1963 m., 1965 m., 1966 m., 1973 m., 1974 m., 1977 m., 1979 m., 1980 m., 1982 m., 1984 m., 1985 m., 1990 m., 1993 m., 1996 m., 2002 m.. Išplėsti indeksą (19 daugiau) »
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
1897 m. ir Antrasis pasaulinis karas · Antrasis pasaulinis karas ir Lapkričio 30 ·
Brigados generolas
Lietuvos sausumos pajėgų brigados generolo antpetis Brigados generolas – žemiausias generolo laipsnis sausumos kariuomenėje bei oro pajėgose.
1897 m. ir Brigados generolas · Brigados generolas ir Lapkričio 30 ·
Feliksas Baltušis-Žemaitis
Feliksas Baltušis-Žemaitis (1897 m. lapkričio 30 d. Apydimuose, dab. Telšių raj. – 1957 m. birželio 1 d. Maskvoje) – TSRS karinis veikėjas, Lietuvos liaudies kariuomenės brigados generolas, Raudonosios armijos generolas majoras.
1897 m. ir Feliksas Baltušis-Žemaitis · Feliksas Baltušis-Žemaitis ir Lapkričio 30 ·
Fizika
Fizikos reiškinių įvairovė Fizika ((physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).
1897 m. ir Fizika · Fizika ir Lapkričio 30 ·
Generolas majoras
Lietuvos sausumos pajėgų generolo majoro antpetis Generolas majoras – generolo rangas sausumos kariuomenėje bei oro pajėgose, aukštesnis už brigados generolo (1 žvaigždutė), žemesnis už generolo leitenanto (3 žvaigždutės).
1897 m. ir Generolas majoras · Generolas majoras ir Lapkričio 30 ·
Grigaliaus kalendorius
Grigaliaus kalendorius – visame Vakarų pasaulyje naudojamas kalendorius; sukurtas Julijaus kalendoriaus pagrindu.
1897 m. ir Grigaliaus kalendorius · Grigaliaus kalendorius ir Lapkričio 30 ·
Ilja Ilfas
Šaržas, vaizduojantis IljąIlfąir Jevgenijų PetrovąIlja Arnoldovičius Ilfas (tikr. Ilja Arnoldovičius Fainzilbergas, rus. Илья Арнольдович Ильф; 1897 m. spalio 4 d. (pagal naująkalendorių spalio 16 d. Odesoje – 1937 m. balandžio 13 d. Maskvoje) – žymus tarybinis XX a. 3–4 dešimtmečių rusų rašytojas. Jo pseudonimas Ильф gali būti kilęs iš žydiškos rašytojo pavardės Илья Файнзильберг, tačiau labiau tikėtina, kad tai – pilnos žydiškos pavardės abreviatūra – Иехиел – Лейб Файнзильберг. Rašė kartu su Jevgenijumi Petrovu.
1897 m. ir Ilja Ilfas · Ilja Ilfas ir Lapkričio 30 ·
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
1897 m. ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lapkričio 30 ·
Kunigas
Kunigas yra katalikų, liuteronų arba stačiatikių bažnyčios dvasininkas.
1897 m. ir Kunigas · Kunigas ir Lapkričio 30 ·
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
1897 m. ir Latviai · Lapkričio 30 ir Latviai ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
1897 m. ir Lietuva · Lapkričio 30 ir Lietuva ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
1897 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lapkričio 30 ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Mažoji Lietuva
#FF0000 Mažoji Lietuva Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai.
1897 m. ir Mažoji Lietuva · Lapkričio 30 ir Mažoji Lietuva ·
Mokytojas
Pedagogas (mokytojas) – kvalifikuotas asmuo, kuris ugdo kitąžmogų.
1897 m. ir Mokytojas · Lapkričio 30 ir Mokytojas ·
Nacizmas
Svastika – nacių simbolis Nacionalsocializmas, arba nacizmas (kartais vadinamas hitlerizmu) – kraštutinių dešiniųjų totalitarinė ideologija ir šios ideologijos įgyvendinimo praktika.
1897 m. ir Nacizmas · Lapkričio 30 ir Nacizmas ·
Nobelio literatūros premija
Nobelio literatūros premijos medalis Nobelio literatūros premija – premija, skiriama kasmet autoriui iš bet kurios šalies, kuris, pasak Alfredo Nobelio, sukūrė „geriausiąidealistinės krypties darbą“.
1897 m. ir Nobelio literatūros premija · Lapkričio 30 ir Nobelio literatūros premija ·
Raudonoji armija
Raudonosios armijos paradas Charkove, 1920 m. Raudonoji armija (visas pavadinimas Darbininkų ir valstiečių Raudonoji armija) – Sovietų Rusijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų pavadinimas 1918–1946 m. Vėliau ši armija pervadinta į Tarybinę Armiją.
1897 m. ir Raudonoji armija · Lapkričio 30 ir Raudonoji armija ·
Romos Katalikų Bažnyčia
Romos katalikų paplitimas pasaulyje. Šventojo Petro bazilika Vatikane Romos Katalikų Bažnyčia (Katalikų Bažnyčia) – pagal tikinčiųjų skaičių yra didžiausia krikščionių bažnyčia pasaulyje.
1897 m. ir Romos Katalikų Bažnyčia · Lapkričio 30 ir Romos Katalikų Bažnyčia ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
1897 m. ir Rusija · Lapkričio 30 ir Rusija ·
Suomija
Suomija, oficialiai Suomijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje, Fenoskandijos regione.
1897 m. ir Suomija · Lapkričio 30 ir Suomija ·
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
1897 m. ir Tarybų Sąjunga · Lapkričio 30 ir Tarybų Sąjunga ·
1813 m.
1813 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1813 m. ir 1897 m. · 1813 m. ir Lapkričio 30 ·
1861 m.
1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1861 m. ir 1897 m. · 1861 m. ir Lapkričio 30 ·
1931 m.
1931 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1931 m. · 1931 m. ir Lapkričio 30 ·
1933 m.
1933 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1933 m. · 1933 m. ir Lapkričio 30 ·
1937 m.
1937 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1937 m. · 1937 m. ir Lapkričio 30 ·
1942 m.
1942 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1942 m. · 1942 m. ir Lapkričio 30 ·
1943 m.
1943 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1943 m. · 1943 m. ir Lapkričio 30 ·
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1944 m. · 1944 m. ir Lapkričio 30 ·
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1945 m. · 1945 m. ir Lapkričio 30 ·
1952 m.
1952 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1952 m. · 1952 m. ir Lapkričio 30 ·
1957 m.
1957 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1957 m. · 1957 m. ir Lapkričio 30 ·
1960 m.
1960 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1960 m. · 1960 m. ir Lapkričio 30 ·
1961 m.
1961 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1961 m. · 1961 m. ir Lapkričio 30 ·
1963 m.
1963 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1963 m. · 1963 m. ir Lapkričio 30 ·
1965 m.
1965 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1965 m. · 1965 m. ir Lapkričio 30 ·
1966 m.
1966 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1966 m. · 1966 m. ir Lapkričio 30 ·
1973 m.
1973 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1973 m. · 1973 m. ir Lapkričio 30 ·
1974 m.
1974 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1974 m. · 1974 m. ir Lapkričio 30 ·
1977 m.
1977 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1977 m. · 1977 m. ir Lapkričio 30 ·
1979 m.
1979 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1979 m. · 1979 m. ir Lapkričio 30 ·
1980 m.
1980 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1980 m. · 1980 m. ir Lapkričio 30 ·
1982 m.
1982 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1982 m. · 1982 m. ir Lapkričio 30 ·
1984 m.
1984 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1984 m. · 1984 m. ir Lapkričio 30 ·
1985 m.
1985 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1985 m. · 1985 m. ir Lapkričio 30 ·
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1990 m. · 1990 m. ir Lapkričio 30 ·
1993 m.
1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1993 m. · 1993 m. ir Lapkričio 30 ·
1996 m.
1996 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1996 m. · 1996 m. ir Lapkričio 30 ·
2002 m.
2002 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas 1897 m. ir Lapkričio 30 turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp 1897 m. ir Lapkričio 30 panašumų
Palyginimas tarp 1897 m. ir Lapkričio 30
1897 m. yra 333 santykius, o Lapkričio 30 turi 270. Kaip jie turi bendro 49, Jaccard indeksas yra 8.13% = 49 / (333 + 270).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1897 m. ir Lapkričio 30 santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
