Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

1915 m. ir Nobelio ekonomikos premija

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp 1915 m. ir Nobelio ekonomikos premija

1915 m. vs. Nobelio ekonomikos premija

1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių. Nobelio ekonomikos premijos paskelbimas (2008 m.) Nobelio ekonomikos premija – Nobelio premijos nominacija, prestižiškiausias ir garbingiausias pasaulyje apdovanojimas už nuopelnus ekonomikos mokslui.

Panašumai tarp 1915 m. ir Nobelio ekonomikos premija

1915 m. ir Nobelio ekonomikos premija turi 3 dalykų dažni (Unijapedija): Švedija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Nobelio literatūros premija.

Švedija

Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.

Švedija ir 1915 m. · Švedija ir Nobelio ekonomikos premija · Žiūrėti daugiau »

Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.

1915 m. ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Jungtinės Amerikos Valstijos ir Nobelio ekonomikos premija · Žiūrėti daugiau »

Nobelio literatūros premija

Nobelio literatūros premijos medalis Nobelio literatūros premija – premija, skiriama kasmet autoriui iš bet kurios šalies, kuris, pasak Alfredo Nobelio, sukūrė „geriausiąidealistinės krypties darbą“.

1915 m. ir Nobelio literatūros premija · Nobelio ekonomikos premija ir Nobelio literatūros premija · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp 1915 m. ir Nobelio ekonomikos premija

1915 m. yra 293 santykius, o Nobelio ekonomikos premija turi 19. Kaip jie turi bendro 3, Jaccard indeksas yra 0.96% = 3 / (293 + 19).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1915 m. ir Nobelio ekonomikos premija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »