Abasidų kalifatas ir Omeijadų mečetė

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Abasidų kalifatas ir Omeijadų mečetė

Abasidų kalifatas vs. Omeijadų mečetė

Abasidų kalifatas, arba Bagdado kalifatas – trečiasis arabų kalifatas, įkurtas po pranašo Mahometo mirties. Kalifatui pradžiądavė iš Mahometo dėdės al Abaso ibn Abd al Mutalibo (566–653 m.) kilusi giminė, o dinastija pavadinta minimo pradininko vardu (Abas). Didžiąjąegzistavimo dalį kalifatąvaldė Bagdade, šiuolaikiniame Irake, įsikūrę kalifai. Kalifatas iškilo nuvertus Omejadų kalifatąAbasidų revoliucijos metu 750 m. (arba 123 Hidžros metais). Abasidų kalifato sostine pradžioje buvo Kufa, miestas dabartiniame Irake, kol 762 m. kalifas al Mansūras įkūrė Bagdado miestąšalia senovės sasanidų sostinės Ktesifono. Bagdadas tapo mokslo, kultūros, filosofijos ir išradimų centru – t. y., jame prasidėjo islamo aukso amžius. Abasidų laikotarpiui būdinga priklausomybė nuo Persijos biurokratų (ypač Barmakidų giminės). Šalies elitui buvo būdinga perimti persų papročius ir taip elitas ėmė globoti menininkus ir mokslininkus. Nepaisant tokio pradinio bendradarbiavimo VIII a. pab. nuo abasidų pasišalino ne tik ne arabai musulmonai, bet ir persų biurokratai. Kalifatas buvo priverstas 756 m. perduoti valdžiąal-Andalusijoje (Iberijos pusiasalis) Kordobos emyratui, Morokąidrisidams 788 m., Ifrikijąir Sicilijąaglabidams 800 m., Chorasanąir Transoksianąsamanidams, o Persijąsafaridamss VIII a. aštuntajame dešimtmetyje. Vėliau, 969 m., taip pat ir Egiptas buvo perduotas izmailistų-šiitų Fatimidų kalifatui. Iškilus iraniečių bujidams ir turkams seldžiukams ir atitinkamai 945 m. ir 1055 m. užėmus Bagdadą, kalifų politinė galia buvo apribota. Nors abasidų kalifų valdžia didžiojoje dalyje kalifato laipsniškai tapo ceremoninė ir religinė, šie išlaikė valdžiąmesopotamiškose žemėse, o prie kalifo al Nasiro – ir Irane. Abasidų kalifato kultūrinio pakilimo ir klestėjimo amžius pasibaigė 1258 m., Chulaguchano valdomai Mongolų imperijai užėmus Bagdadąir nužudžius al Mustasimą. Abasidų valdovų šakos ir islamiškos kultūros centru 1261 m. tapo Mameliukų sostinė Kairas. Nors ir neturėdama realios politinės galios (neįskaitant trumpąkalifo al Muistaino iš Kairo valdymo laikotarpį, abasidų kalifai išlaikė savo nominalumądar praėjus keliems metams po to, kai 1517 m. osmanai užkariavo Egiptą. Omeijadų mečetė, arba Damasko didžioji mečetė – mečetė Sirijos sostinėje Damaske, viena seniausių ir didžiausių mečečių pasaulyje.

Abasidai

Abasidų dinastija arba Abasidai – musulmoniška 37 sunitų kalifų dinastija, valdžiusi 750-1258 m. iš Bagdado.

Abasidai ir Abasidų kalifatas · Abasidai ir Omeijadų mečetė · Žiūrėti daugiau »

Bagdadas

Bagdadas – Irako sostinė ir didžiausias miestas.

Abasidų kalifatas ir Bagdadas · Bagdadas ir Omeijadų mečetė · Žiūrėti daugiau »

Damaskas

Damaskas (arba ash Sham) – miestas pietvakarių Sirijoje, šalies sostinė ir antrasis pagal dydį miestas (po Alepo).

Abasidų kalifatas ir Damaskas · Damaskas ir Omeijadų mečetė · Žiūrėti daugiau »

Kalifatas

Omejadams (661–750) Kalifatas – teokratinė musulmonų visuomenės valdymo sistema.

Abasidų kalifatas ir Kalifatas · Kalifatas ir Omeijadų mečetė · Žiūrėti daugiau »

Omejadų kalifatas

Omejadų kalifatas, arba Damasko kalifatas – antrasis arabų kalifatas, įkurtas po pranašo Mahometo mirties.

Abasidų kalifatas ir Omejadų kalifatas · Omeijadų mečetė ir Omejadų kalifatas · Žiūrėti daugiau »

Seldžiukai

Seldžiukai, arba Seldžiukidai – tiurkų kilmės Irano valdovų dinastija, kilusi iš Turano.

Abasidų kalifatas ir Seldžiukai · Omeijadų mečetė ir Seldžiukai · Žiūrėti daugiau »

Sunizmas

ibaditų (juoda) pasiskirstymas. Sunitai – ortodoksinės islamo religinės krypties (Suni islamo, سُنِّيّ – sunnīy) pasekėjai.

Abasidų kalifatas ir Sunizmas · Omeijadų mečetė ir Sunizmas · Žiūrėti daugiau »