Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Abiejų Tautų Respublika ir Livonijos vaivadija

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Abiejų Tautų Respublika ir Livonijos vaivadija

Abiejų Tautų Respublika vs. Livonijos vaivadija

Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų. Livonijos vaivadija arba Latgalos vaivadija – 1620-1772 m. gyvavęs Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas dabartinėje Latvijos teritorijoje.

Panašumai tarp Abiejų Tautų Respublika ir Livonijos vaivadija

Abiejų Tautų Respublika ir Livonijos vaivadija turi 9 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublikos Seimas, Švedija, Žygimantas Augustas, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Rusijos imperija, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Vokiečių kalba.

Abiejų Tautų Respublikos Seimas

Varšuvos Karaliaus rūmuose Abiejų Tautų Respublikos Seimas – aukščiausias Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės – Abiejų tautų respublikos (lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów) įstatymų leidimo ir valstybinės valdžios organas, veikęs 1569–1795 m. Iš viso 1569–1793 m. įvyko 173 Seimai: XVI a. (nuo 1569 m.) – 30, XVII a. – 93, XVIII a. – 50.

Abiejų Tautų Respublika ir Abiejų Tautų Respublikos Seimas · Abiejų Tautų Respublikos Seimas ir Livonijos vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Švedija

Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.

Švedija ir Abiejų Tautų Respublika · Švedija ir Livonijos vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Žygimantas Augustas

Žygimantas Augustas (Zigmantas Augustas; 1520 m. rugpjūčio 1 d. Krokuvoje – 1572 m. liepos 7 d. Knišine) – Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548–1572 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.), kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką.

Abiejų Tautų Respublika ir Žygimantas Augustas · Livonijos vaivadija ir Žygimantas Augustas · Žiūrėti daugiau »

Bajorai (Lietuva ir Lenkija)

Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.

Abiejų Tautų Respublika ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Livonijos vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Abiejų Tautų Respublika ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Livonijos vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

Abiejų Tautų Respublika po pirmojo padalinimo Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas buvo pirmasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, vykusių XVIII a. pabaigoje.

Abiejų Tautų Respublika ir Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Livonijos vaivadija ir Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »

Rusijos imperija

Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.

Abiejų Tautų Respublika ir Rusijos imperija · Livonijos vaivadija ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »

Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.

Abiejų Tautų Respublika ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Livonijos vaivadija ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

Abiejų Tautų Respublika ir Vokiečių kalba · Livonijos vaivadija ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Abiejų Tautų Respublika ir Livonijos vaivadija

Abiejų Tautų Respublika yra 70 santykius, o Livonijos vaivadija turi 38. Kaip jie turi bendro 9, Jaccard indeksas yra 8.33% = 9 / (70 + 38).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Abiejų Tautų Respublika ir Livonijos vaivadija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »