Abiejų Tautų Respublika ir Sidabrinis zlotas

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Abiejų Tautų Respublika ir Sidabrinis zlotas

Abiejų Tautų Respublika vs. Sidabrinis zlotas

Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų. Sidabrinis zlotas, arba tiesiog zlotas - Lenkijos karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o vėliau Abiejų Tautų Respublikos pagrindinis piniginis vienetas, naudotas 1496-1795 m. Kaip sidabrinė moneta kaldintas labai trumpu laikotarpiu.

Auksinis zlotas

Auksinis zlotas, lietuviškoje literatūroje dar vadinamas auksinu – Lenkijos karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o vėliau Abiejų Tautų Respublikos piniginis vienetas ir auksinė moneta, naudota nuo 1496 m.

Abiejų Tautų Respublika ir Auksinis zlotas · Auksinis zlotas ir Sidabrinis zlotas · Žiūrėti daugiau »

Kelno markė

Kelno markė – metalų svorio vienetas, lygus 233,856 g. Jį XV a. antroje pusėje įvedė Danijos karalius Hansas.

Abiejų Tautų Respublika ir Kelno markė · Kelno markė ir Sidabrinis zlotas · Žiūrėti daugiau »

Krokuvos grašis

Krokuvos grašis (dgs.grossi cracovienses), vėliau vadintas Lenkijos grašiu, Lietuvos grašiu – Lenkijos, LDK ir Abiejų Tautų Respublikoje naudota sidabro moneta, kaldinta nuo XIV a. Krokuvoje (vėliau ir kitose monetų kalyklose).

Abiejų Tautų Respublika ir Krokuvos grašis · Krokuvos grašis ir Sidabrinis zlotas · Žiūrėti daugiau »

Lenkijos karalystė

Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.

Abiejų Tautų Respublika ir Lenkijos karalystė · Lenkijos karalystė ir Sidabrinis zlotas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Abiejų Tautų Respublika ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Sidabrinis zlotas · Žiūrėti daugiau »

Taleris (ATR)

Taleris – Abiejų Tautų Respublikos piniginis vienetas ir sidabrinė moneta, naudota nuo 1533 m.

Abiejų Tautų Respublika ir Taleris (ATR) · Sidabrinis zlotas ir Taleris (ATR) · Žiūrėti daugiau »

Varšuva

Váršuva – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas, miestas-apskritis.

Abiejų Tautų Respublika ir Varšuva · Sidabrinis zlotas ir Varšuva · Žiūrėti daugiau »