Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Polocko vaivada

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Polocko vaivada

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai vs. Polocko vaivada

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai – aukščiausio valstybinio rango Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai. Polocko vaivadijos herbas Polocko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Polocko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Polocko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Polocko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.

Panašumai tarp Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Polocko vaivada

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Polocko vaivada turi 12 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai, Žemaičių seniūnas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis kancleris, Polocko kaštelionas, Ponų taryba, Smolensko vaivada, Trakų kaštelionas, Trakų vaivada, Vilniaus vaivada.

Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Abiejų Tautų Respublika ir Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai · Abiejų Tautų Respublika ir Polocko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai

Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai – žemesnieji Abiejų Tautų Respublikos valstybinės valdžios pareigūnai, vykdę valdžios funkcijas kunigaikštystėse, vaivadijose ir kituose teritoriniuose administraciniuose vienetuose.

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai · Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai ir Polocko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai

Centrinės valdžios urėdai – aukščiausi Abiejų Tautų Respublikos centrinės vykdomosios valdžios pareigūnai.

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai · Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai ir Polocko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Žemaičių seniūnas

Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Žemaičių seniūnas · Polocko vaivada ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Polocko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos didysis kancleris

Kanclerio herbas Lietuvos didysis kancleris – nuo XV a. vidurio aukščiausia Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės centrinės valdžios pareigybė.

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Lietuvos didysis kancleris · Lietuvos didysis kancleris ir Polocko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Polocko kaštelionas

Polocko vaivadijos herbas Polocko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Polocko kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Polocko vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Polocko vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Polocko kaštelionas · Polocko kaštelionas ir Polocko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Ponų taryba

Ponų taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Ponų taryba · Polocko vaivada ir Ponų taryba · Žiūrėti daugiau »

Smolensko vaivada

Smolensko vaivadijos herbas Smolensko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Smolensko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Smolensko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Smolensko vaivada · Polocko vaivada ir Smolensko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Trakų kaštelionas

Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Trakų kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Trakų vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Trakų vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Trakų kaštelionas · Polocko vaivada ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Trakų vaivada

Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a.Trakų vaivada – Trakų vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Trakų vaivada · Polocko vaivada ir Trakų vaivada · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus vaivada

Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilniaus vaivada – Vilniaus vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Vilniaus vaivada · Polocko vaivada ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Polocko vaivada

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai yra 73 santykius, o Polocko vaivada turi 94. Kaip jie turi bendro 12, Jaccard indeksas yra 7.19% = 12 / (73 + 94).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Polocko vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »