Panašumai tarp Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Smolensko kaštelionas
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Smolensko kaštelionas turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai, Žemaitijos kaštelionas, Bresto vaivada, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Minsko vaivada, Ponų taryba, Smolensko vaivada, Vitebsko vaivada.
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai · Abiejų Tautų Respublika ir Smolensko kaštelionas ·
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai – žemesnieji Abiejų Tautų Respublikos valstybinės valdžios pareigūnai, vykdę valdžios funkcijas kunigaikštystėse, vaivadijose ir kituose teritoriniuose administraciniuose vienetuose.
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai · Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai ir Smolensko kaštelionas ·
Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai
Centrinės valdžios urėdai – aukščiausi Abiejų Tautų Respublikos centrinės vykdomosios valdžios pareigūnai.
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai · Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai ir Smolensko kaštelionas ·
Žemaitijos kaštelionas
Žemaitijos seniūnijos herbas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapyje Žemaitijos kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Žemaitijos seniūno aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Žemaitijos seniūnijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Žemaitijos kaštelionas · Smolensko kaštelionas ir Žemaitijos kaštelionas ·
Bresto vaivada
Bresto vaivadijos herbasBresto vaivadija pažymėta raudonaiBresto vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Bresto vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Bresto vaivada · Bresto vaivada ir Smolensko kaštelionas ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Smolensko kaštelionas ·
Minsko vaivada
Minsko vaivadijos herbas Minsko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Minsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Minsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Minsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Minsko vaivada · Minsko vaivada ir Smolensko kaštelionas ·
Ponų taryba
Ponų taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Ponų taryba · Ponų taryba ir Smolensko kaštelionas ·
Smolensko vaivada
Smolensko vaivadijos herbas Smolensko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Smolensko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Smolensko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Smolensko vaivada · Smolensko kaštelionas ir Smolensko vaivada ·
Vitebsko vaivada
Vitebsko vaivadijos herbas Vitebsko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Vitebsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Vitebsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vitebsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Vitebsko vaivada · Smolensko kaštelionas ir Vitebsko vaivada ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Smolensko kaštelionas turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Smolensko kaštelionas panašumų
Palyginimas tarp Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Smolensko kaštelionas
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai yra 73 santykius, o Smolensko kaštelionas turi 81. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 6.49% = 10 / (73 + 81).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Smolensko kaštelionas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: