Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir Lietuvos administracinis suskirstymas
Abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir Lietuvos administracinis suskirstymas turi 5 dalykų dažni (Unijapedija): Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Prūsijos karalystė, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas.
Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas Antrasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų įvyko 1793 m.
Abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir Lietuvos administracinis suskirstymas ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lietuvos administracinis suskirstymas ·
Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Abiejų Tautų Respublika po pirmojo padalinimo Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas buvo pirmasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, vykusių XVIII a. pabaigoje.
Abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Lietuvos administracinis suskirstymas ir Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ·
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir Prūsijos karalystė · Lietuvos administracinis suskirstymas ir Prūsijos karalystė ·
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Lietuvos administracinis suskirstymas ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir Lietuvos administracinis suskirstymas turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir Lietuvos administracinis suskirstymas panašumų
Palyginimas tarp Abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir Lietuvos administracinis suskirstymas
Abiejų Tautų Respublikos padalijimai yra 10 santykius, o Lietuvos administracinis suskirstymas turi 220. Kaip jie turi bendro 5, Jaccard indeksas yra 2.17% = 5 / (10 + 220).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir Lietuvos administracinis suskirstymas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
