Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir Lietuvių kalba
Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir Lietuvių kalba turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Europa, Kaunas, Krokuva, Lenkų kalba, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lotynų kalba, Vokiečių kalba, XIX amžius, 1653 m..
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir Europa · Europa ir Lietuvių kalba ·
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir Kaunas · Kaunas ir Lietuvių kalba ·
Krokuva
Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.
Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir Krokuva · Krokuva ir Lietuvių kalba ·
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir Lenkų kalba · Lenkų kalba ir Lietuvių kalba ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir Lietuva · Lietuva ir Lietuvių kalba ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvių kalba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir Lotynų kalba · Lietuvių kalba ir Lotynų kalba ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir Vokiečių kalba · Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir XIX amžius · Lietuvių kalba ir XIX amžius ·
1653 m.
1653 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1653 m. ir Albertas Kojalavičius-Vijūkas · 1653 m. ir Lietuvių kalba ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir Lietuvių kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir Lietuvių kalba panašumų
Palyginimas tarp Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir Lietuvių kalba
Albertas Kojalavičius-Vijūkas yra 63 santykius, o Lietuvių kalba turi 434. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 2.01% = 10 / (63 + 434).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir Lietuvių kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
