Panašumai tarp Algirdas ir Karijotaičiai
Algirdas ir Karijotaičiai turi 15 dalykų dažni (Unijapedija): Aukso orda, Švitrigaila, Dniepras, Dniestras, Gediminaičių dinastija, Gediminas, Jaunutis, Kęstutis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mėlynųjų Vandenų mūšis, Podolė, Vokiečių ordinas, Voluinė, 1363 m., 1377 m..
Aukso orda
Aukso Orda (mongolų kalba Altan Orda; totorių kalba: Altın Urda), dar vadinama Kipčiakų Orda – pusiau klajoklių mongolų (vėliau tiurkizuota) valstybė, gyvavusi nuo XIII a. vidurio iki XVI a. pradžios.
Algirdas ir Aukso orda · Aukso orda ir Karijotaičiai ·
Švitrigaila
Boleslovas Švitrigaila (rašytiniuose šaltiniuose Svidryhajła, Świdrygiełło, Svitrigaylo, Svidrigailo, Swidrigailo, Boleslau Switrigail, g. apie 1370 m. – 1452 m. vasario 10 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1430–1432 m.). Lietuvos politikoje aktyviai reiškėsi nuo XIV a. paskutiniojo dešimtmečio iki savo mirties.
Švitrigaila ir Algirdas · Švitrigaila ir Karijotaičiai ·
Dniepras
Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.
Algirdas ir Dniepras · Dniepras ir Karijotaičiai ·
Dniestras
Dniestro žemėlapis Dniestras – Rytų Europos upė Ukrainoje ir Moldavijoje.
Algirdas ir Dniestras · Dniestras ir Karijotaičiai ·
Gediminaičių dinastija
Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija.
Algirdas ir Gediminaičių dinastija · Gediminaičių dinastija ir Karijotaičiai ·
Gediminas
Gediminas (Gedeminnus; ~1275–1341 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, pavadintos jo garbei.
Algirdas ir Gediminas · Gediminas ir Karijotaičiai ·
Jaunutis
Jaunutis (rusėn. Jevnutij ir pan.; g. apie 1300 m. − m. po 1366 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis, paveldėjęs sostąpo tėvo Gedimino mirties.
Algirdas ir Jaunutis · Jaunutis ir Karijotaičiai ·
Kęstutis
Kęstutis (apie 1300 m. − 1382 m. rugpjūčio 15 d.) – LDK submonarchas (nuo 1337(?) ar 1345 iki 1381 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382 m.). Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Žygimanto tėvas.
Algirdas ir Kęstutis · Karijotaičiai ir Kęstutis ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Algirdas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Karijotaičiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Mėlynųjų Vandenų mūšis
Mėlynųjų Vandenų mūšis – mūšis, 1362 ar 1363 m. rudenį įvykęs tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės ir Aukso ordos prie Mėlynųjų Vandenų (veikiausiai dab. Siniucha, Pietų Bugo kairysis intakas).
Algirdas ir Mėlynųjų Vandenų mūšis · Karijotaičiai ir Mėlynųjų Vandenų mūšis ·
Podolė
Podolė – istorinis regionas pietvakarių Ukrainoje, tarp Pietinio Bugo ir Dniestro (dabartinė Vinycios ir Chmelnyckio sričių teritorija) ir šiaurės rytų Moldovoje (šiaurinė Padniestrės dalis).
Algirdas ir Podolė · Karijotaičiai ir Podolė ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Algirdas ir Vokiečių ordinas · Karijotaičiai ir Vokiečių ordinas ·
Voluinė
Voluinė (arba Volynė) – istorinis regionas Ukrainos šiaurės vakaruose, tarp Pripetės ir Bugo.
Algirdas ir Voluinė · Karijotaičiai ir Voluinė ·
1363 m.
1363 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1363 m. ir Algirdas · 1363 m. ir Karijotaičiai ·
1377 m.
1377 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Algirdas ir Karijotaičiai turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Algirdas ir Karijotaičiai panašumų
Palyginimas tarp Algirdas ir Karijotaičiai
Algirdas yra 89 santykius, o Karijotaičiai turi 67. Kaip jie turi bendro 15, Jaccard indeksas yra 9.62% = 15 / (89 + 67).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Algirdas ir Karijotaičiai santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: