Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Algirdas ir Karijotaičiai

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Algirdas ir Karijotaičiai

Algirdas vs. Karijotaičiai

Algirdas (1296 m. vasario 11 d. – 1377 m. gegužės 24 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318-1345). Karijotaičiai – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščių giminė, gyvavusi XIV a. I pusėje – XV a. pr.). Pradininkas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus Karijotas (mirė apie 1362 m.) Jo broliai Lietuvos didieji kunigaikščiai Jaunutis, Algirdas, Kęstutis, kunigaikščiai Manvydas, Narimantas, Liubartas. 1349 m. pabaigoje Karijotas su sūnumis Eikšiu ar Aikštu, ir Semionu Algirdo buvo pasiųsti pas Aukso Ordos chanąDžanibekątartis dėl bendros kovos su kryžiuočiais ir Maskvos kunigaikštyste. Karijoto sūnūs Jurgis, Aleksandras, Teodoras ir Konstantinas 1363 m. Mėlynųjų Vandenų mūšyje padėjo Algirdui nugalėti Aukso Ordos kariuomenę ir už tai gavo iš jo valdyti Podolę tarp Dniestro ir Dniepro (dab.

Panašumai tarp Algirdas ir Karijotaičiai

Algirdas ir Karijotaičiai turi 15 dalykų dažni (Unijapedija): Aukso orda, Švitrigaila, Dniepras, Dniestras, Gediminaičių dinastija, Gediminas, Jaunutis, Kęstutis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mėlynųjų Vandenų mūšis, Podolė, Vokiečių ordinas, Voluinė, 1363 m., 1377 m..

Aukso orda

Aukso Orda (mongolų kalba Altan Orda; totorių kalba: Altın Urda), dar vadinama Kipčiakų Orda – pusiau klajoklių mongolų (vėliau tiurkizuota) valstybė, gyvavusi nuo XIII a. vidurio iki XVI a. pradžios.

Algirdas ir Aukso orda · Aukso orda ir Karijotaičiai · Žiūrėti daugiau »

Švitrigaila

Boleslovas Švitrigaila (rašytiniuose šaltiniuose Svidryhajła, Świdrygiełło, Svitrigaylo, Svidrigailo, Swidrigailo, Boleslau Switrigail, g. apie 1370 m. – 1452 m. vasario 10 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1430–1432 m.). Lietuvos politikoje aktyviai reiškėsi nuo XIV a. paskutiniojo dešimtmečio iki savo mirties.

Švitrigaila ir Algirdas · Švitrigaila ir Karijotaičiai · Žiūrėti daugiau »

Dniepras

Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.

Algirdas ir Dniepras · Dniepras ir Karijotaičiai · Žiūrėti daugiau »

Dniestras

Dniestro žemėlapis Dniestras – Rytų Europos upė Ukrainoje ir Moldavijoje.

Algirdas ir Dniestras · Dniestras ir Karijotaičiai · Žiūrėti daugiau »

Gediminaičių dinastija

Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija.

Algirdas ir Gediminaičių dinastija · Gediminaičių dinastija ir Karijotaičiai · Žiūrėti daugiau »

Gediminas

Gediminas (Gedeminnus; ~1275–1341 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, pavadintos jo garbei.

Algirdas ir Gediminas · Gediminas ir Karijotaičiai · Žiūrėti daugiau »

Jaunutis

Jaunutis (rusėn. Jevnutij ir pan.; g. apie 1300 m. − m. po 1366 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis, paveldėjęs sostąpo tėvo Gedimino mirties.

Algirdas ir Jaunutis · Jaunutis ir Karijotaičiai · Žiūrėti daugiau »

Kęstutis

Kęstutis (apie 1300 m. − 1382 m. rugpjūčio 15 d.) – LDK submonarchas (nuo 1337(?) ar 1345 iki 1381 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382 m.). Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Žygimanto tėvas.

Algirdas ir Kęstutis · Karijotaičiai ir Kęstutis · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Algirdas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Karijotaičiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Mėlynųjų Vandenų mūšis

Mėlynųjų Vandenų mūšis – mūšis, 1362 ar 1363 m. rudenį įvykęs tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės ir Aukso ordos prie Mėlynųjų Vandenų (veikiausiai dab. Siniucha, Pietų Bugo kairysis intakas).

Algirdas ir Mėlynųjų Vandenų mūšis · Karijotaičiai ir Mėlynųjų Vandenų mūšis · Žiūrėti daugiau »

Podolė

Podolė – istorinis regionas pietvakarių Ukrainoje, tarp Pietinio Bugo ir Dniestro (dabartinė Vinycios ir Chmelnyckio sričių teritorija) ir šiaurės rytų Moldovoje (šiaurinė Padniestrės dalis).

Algirdas ir Podolė · Karijotaičiai ir Podolė · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.

Algirdas ir Vokiečių ordinas · Karijotaičiai ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

Voluinė

Voluinė (arba Volynė) – istorinis regionas Ukrainos šiaurės vakaruose, tarp Pripetės ir Bugo.

Algirdas ir Voluinė · Karijotaičiai ir Voluinė · Žiūrėti daugiau »

1363 m.

1363 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1363 m. ir Algirdas · 1363 m. ir Karijotaičiai · Žiūrėti daugiau »

1377 m.

1377 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1377 m. ir Algirdas · 1377 m. ir Karijotaičiai · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Algirdas ir Karijotaičiai

Algirdas yra 89 santykius, o Karijotaičiai turi 67. Kaip jie turi bendro 15, Jaccard indeksas yra 9.62% = 15 / (89 + 67).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Algirdas ir Karijotaičiai santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »