Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Alytus ir Punsko valsčius
Alytus ir Punsko valsčius turi 28 dalykų dažni (Unijapedija): Alytaus rajono savivaldybė, Žygimantas Augustas, Jotvingiai, Lenkai, Lietuva, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Merkinė, Nemunas, Neolitas, Pirmasis pasaulinis karas, Rusijos imperija, Suvalkų gubernija, Totoriai, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Užnemunė, Varšuvos kunigaikštystė, Vokiečių ordinas, 1795 m., 1807 m., 1863–1864 m. sukilimas, 1917 m., 1919 m., 1923 m., 1944 m., 1953 m., 1977 m., 2009 m..
Alytaus rajono savivaldybė
Alytaus rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietuose, abipus Nemuno.
Alytaus rajono savivaldybė ir Alytus · Alytaus rajono savivaldybė ir Punsko valsčius ·
Žygimantas Augustas
Žygimantas Augustas (Zigmantas Augustas; 1520 m. rugpjūčio 1 d. Krokuvoje – 1572 m. liepos 7 d. Knišine) – Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548–1572 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.), kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką.
Alytus ir Žygimantas Augustas · Punsko valsčius ir Žygimantas Augustas ·
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Alytus ir Jotvingiai · Jotvingiai ir Punsko valsčius ·
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Alytus ir Lenkai · Lenkai ir Punsko valsčius ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Alytus ir Lietuva · Lietuva ir Punsko valsčius ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Alytus ir Lietuviai · Lietuviai ir Punsko valsčius ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Alytus ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Punsko valsčius ·
Merkinė
Merkinė – miestelis Varėnos rajono savivaldybėje, prie kelių, ir sankryžos, Nemuno (dešiniajame jo krante), Merkio ir Stangės santakoje, Dzūkijos nacionaliniame parke.
Alytus ir Merkinė · Merkinė ir Punsko valsčius ·
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Alytus ir Nemunas · Nemunas ir Punsko valsčius ·
Neolitas
Neolito trobelės vidaus rekonstrukcija (Čatal Hiujukas) Vidurinio neolito kultūros Europoje (apie 4500 m. pr. m. e.) Neolitas (graikiškai νέος – naujas, λίθος – akmuo) – naujasis akmens amžius – paskutinė akmens amžiaus dalis.
Alytus ir Neolitas · Neolitas ir Punsko valsčius ·
Pirmasis pasaulinis karas
Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.
Alytus ir Pirmasis pasaulinis karas · Pirmasis pasaulinis karas ir Punsko valsčius ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Alytus ir Rusijos imperija · Punsko valsčius ir Rusijos imperija ·
Suvalkų gubernija
Suvalkų gubernija buvo Lenkijos Kongreso karalystėje 1867–1915 metais.
Alytus ir Suvalkų gubernija · Punsko valsčius ir Suvalkų gubernija ·
Totoriai
Žemėlapis: totoriai Тotoriai – tiurkų ir mongolų genčių grupės istorinis pavadinimas.
Alytus ir Totoriai · Punsko valsčius ir Totoriai ·
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Alytus ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Punsko valsčius ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ·
Užnemunė
Užnemunė Lenkijos Kongreso karalystėje, 1882 m. Užnemunė – geografinė sritis kairiajame Nemuno krante.
Alytus ir Užnemunė · Punsko valsčius ir Užnemunė ·
Varšuvos kunigaikštystė
Varšuvos kunigaikštystė, dar vadinama Varšuvos didžioji kunigaikštystė – valstybė, kurią1807 m. Napoleono karų metu įkūrė Napoleonas Bonapartas.
Alytus ir Varšuvos kunigaikštystė · Punsko valsčius ir Varšuvos kunigaikštystė ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Alytus ir Vokiečių ordinas · Punsko valsčius ir Vokiečių ordinas ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1795 m. ir Alytus · 1795 m. ir Punsko valsčius ·
1807 m.
1807 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1807 m. ir Alytus · 1807 m. ir Punsko valsčius ·
1863–1864 m. sukilimas
1863–1864 m.
1863–1864 m. sukilimas ir Alytus · 1863–1864 m. sukilimas ir Punsko valsčius ·
1917 m.
1917 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1917 m. ir Alytus · 1917 m. ir Punsko valsčius ·
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1919 m. ir Alytus · 1919 m. ir Punsko valsčius ·
1923 m.
1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1923 m. ir Alytus · 1923 m. ir Punsko valsčius ·
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1944 m. ir Alytus · 1944 m. ir Punsko valsčius ·
1953 m.
1953 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1953 m. ir Alytus · 1953 m. ir Punsko valsčius ·
1977 m.
1977 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1977 m. ir Alytus · 1977 m. ir Punsko valsčius ·
2009 m.
2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Alytus ir Punsko valsčius turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Alytus ir Punsko valsčius panašumų
Palyginimas tarp Alytus ir Punsko valsčius
Alytus yra 212 santykius, o Punsko valsčius turi 268. Kaip jie turi bendro 28, Jaccard indeksas yra 5.83% = 28 / (212 + 268).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Alytus ir Punsko valsčius santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
