32 santykiai: Afiksas, Afrikanų kalba, Agliutinacinė kalba, Anglų kalba, Artikelis, Asmuo (gramatika), Šaknis (kalbotyra), Bulgarų kalba, Daiktavardis, Daugiskaita, Fleksinė kalba, Galūnė (kalbotyra), Gramatinis laikas, Inkorporacinė kalba, Izoliacinė kalba, Kaityba (kalbotyra), Leksika, Linksnis, Lotynų kalba, Makedonų kalba, Modalumas (kalbotyra), Morfema, Olandų kalba, Persų kalba, Polinksnis, Prancūzų kalba, Priešdėlis, Prielinksnis, Priesaga, Romanų kalbos, Sintaksė, Vardažodis.
Afiksas
Afiksas ('pritvirtintas') – žodžio dalis, turinti gramatinę reikšmę arba pakeičianti šaknies leksinę reikšmę.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Afiksas · Žiūrėti daugiau »
Afrikanų kalba
Afrikansas (kitaip afrikanerių kalba, būrų kalba, originalo kalba: Afrikaanse taal) – iš germanų prokalbės kilusi indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų germanų pogrupio kalba, vartojama Pietų Afrikoje ir Namibijoje.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Afrikanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Agliutinacinė kalba
Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Agliutinacinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »
Artikelis
nėra artikelių Artikelis – kalbos dalis kai kuriose kalbose, priklausanti dažniausia nuo daiktavardinių frazių.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Artikelis · Žiūrėti daugiau »
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Asmuo (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Šaknis (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Bulgarų kalba
Bulgarų kalba (български език) – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų grupės pietų slavų pogrupio kalba.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Bulgarų kalba · Žiūrėti daugiau »
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Fleksinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Gramatinis laikas · Žiūrėti daugiau »
Inkorporacinė kalba
Inkorporacinė kalba arba polisintetinė kalba – kalba, kurioje sakiniai sudaromi inkorporacijos būdu.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Inkorporacinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Izoliacinė kalba
Izoliacinė kalba – žodyje tik labai ribotąmorfemų skaičių galinti turėti kalba.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Izoliacinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Kaityba (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Leksika · Žiūrėti daugiau »
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Makedonų kalba
Makedonų kalba (македонски јазик) – pietų slavų kalba.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Makedonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Modalumas (kalbotyra)
Modalumas (Lietuvių kalboje modalumas reiškiamas gramatinėmis, leksinėmis ir intonacinėmis priemonėmis. Gramatinėms priemonėms priskiriamos tam tikros veiksmažodžio formos: tariamoji ar netiesioginė nuosaka (pvz., Jis būtų geras mokytojas; Sakė, jis esąs išvažiavęs), esamojo laiko dalyviai su priešdėliu be- (pvz., Girdžiu, tėvas beatvažiuojąs), reikiamybės dalyviai (pvz., Šiuo atveju aptartinos visos galimybės). Leksinės modalumo raiškos priemonės yra modaliniai žodžiai – žodžiai, padedantys atskleisti pasakymo savybes (atrodo, panašu, galbūt ir kt.).
Nauja!!: Analitinė kalba ir Modalumas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Morfema · Žiūrėti daugiau »
Olandų kalba
Olandų kalba, arba nyderlandų kalba (Nederlands) – iš germanų prokalbės kilusi vakarų germanų kalba, kuria kalba apie 22 milijonai žmonių, daugiausia Nyderlanduose ir Belgijoje.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Olandų kalba · Žiūrėti daugiau »
Persų kalba
Persų kalba, arba farsi (.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Persų kalba · Žiūrėti daugiau »
Polinksnis
Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Polinksnis · Žiūrėti daugiau »
Prancūzų kalba
Prancūzų kalba (français) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Prancūzų kalba · Žiūrėti daugiau »
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Prielinksnis · Žiūrėti daugiau »
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »
Romanų kalbos
Kultūrinė, bet neoficiali kalba. Rumunų. Romanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos italikų kalbų pogrupis.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Romanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Sintaksė · Žiūrėti daugiau »
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Nauja!!: Analitinė kalba ir Vardažodis · Žiūrėti daugiau »