Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Andrius Povilovičius Sapiega ir Smolensko vaivada
Andrius Povilovičius Sapiega ir Smolensko vaivada turi 11 dalykų dažni (Unijapedija): Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mikalojus Glebavičius, Mykolas Druckis-Sokolinskis, Polocko vaivada, Smolensko vaivada, 1569 m., 1570 m., 1571 m., 1578 m., 1579 m., 1621 m..
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Andrius Povilovičius Sapiega ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Smolensko vaivada ·
Mikalojus Glebavičius
Mikalojus Glebavičius (? – m. 1632 m., Praha, Varšuva) – Lietuvos pastalininkis (nuo 1605 m.), Smolensko vaivada (nuo 1611 m.), Vilniaus kaštelionas (nuo 1621 m.).
Andrius Povilovičius Sapiega ir Mikalojus Glebavičius · Mikalojus Glebavičius ir Smolensko vaivada ·
Mykolas Druckis-Sokolinskis
Mykolas Druckis-Sokolinskis (~1540–1621 m.) – LDK valstybinis veikėjas.
Andrius Povilovičius Sapiega ir Mykolas Druckis-Sokolinskis · Mykolas Druckis-Sokolinskis ir Smolensko vaivada ·
Polocko vaivada
Polocko vaivadijos herbas Polocko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Polocko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Polocko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Polocko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Andrius Povilovičius Sapiega ir Polocko vaivada · Polocko vaivada ir Smolensko vaivada ·
Smolensko vaivada
Smolensko vaivadijos herbas Smolensko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Smolensko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Smolensko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Andrius Povilovičius Sapiega ir Smolensko vaivada · Smolensko vaivada ir Smolensko vaivada ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Andrius Povilovičius Sapiega · 1569 m. ir Smolensko vaivada ·
1570 m.
1570 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1570 m. ir Andrius Povilovičius Sapiega · 1570 m. ir Smolensko vaivada ·
1571 m.
1571 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1571 m. ir Andrius Povilovičius Sapiega · 1571 m. ir Smolensko vaivada ·
1578 m.
1578 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1578 m. ir Andrius Povilovičius Sapiega · 1578 m. ir Smolensko vaivada ·
1579 m.
1579 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1579 m. ir Andrius Povilovičius Sapiega · 1579 m. ir Smolensko vaivada ·
1621 m.
1621 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1621 m. ir Andrius Povilovičius Sapiega · 1621 m. ir Smolensko vaivada ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Andrius Povilovičius Sapiega ir Smolensko vaivada turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Andrius Povilovičius Sapiega ir Smolensko vaivada panašumų
Palyginimas tarp Andrius Povilovičius Sapiega ir Smolensko vaivada
Andrius Povilovičius Sapiega yra 38 santykius, o Smolensko vaivada turi 121. Kaip jie turi bendro 11, Jaccard indeksas yra 6.92% = 11 / (38 + 121).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Andrius Povilovičius Sapiega ir Smolensko vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
