Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Anglų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Anglų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė

Anglų kalba vs. Indoeuropiečių prokalbė

Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės. Indoeuropiečių migracija isbn.

Panašumai tarp Anglų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė

Anglų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė turi 41 dalykų dažni (Unijapedija): Afrikanų kalba, Airių kalba, Asmuo (gramatika), Įvardis, Baltų kalbos, Būdvardis, Europa, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Germanų kalbos, Germanų prokalbė, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Indija, Indoeuropiečių kalbos, Ispanų kalba, Kaityba (kalbotyra), Kilmininkas, Leksika, Lietuvių kalba, Linksnis, Lotynų kalba, Meniečių kalba, Naudininkas, Olandų kalba, Papildinys, Prancūzų kalba, Priesaga, Romanų kalbos, ..., Skandinavų kalbos, Skolinys, Slavų kalbos, Tarmė, Vakarų germanų kalbos, Valų kalba, Vardininkas, Veikslas, Veiksmažodis, Vokiečių kalba, XIX amžius. Išplėsti indeksą (11 daugiau) »

Afrikanų kalba

Afrikansas (kitaip afrikanerių kalba, būrų kalba, originalo kalba: Afrikaanse taal) – iš germanų prokalbės kilusi indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų germanų pogrupio kalba, vartojama Pietų Afrikoje ir Namibijoje.

Afrikanų kalba ir Anglų kalba · Afrikanų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Airių kalba

Aĩrių kalba – priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, keltų grupei, goidelų pogrupiui.

Airių kalba ir Anglų kalba · Airių kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Asmuo (gramatika)

Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.

Anglų kalba ir Asmuo (gramatika) · Asmuo (gramatika) ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Įvardis

Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.

Anglų kalba ir Įvardis · Indoeuropiečių prokalbė ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »

Baltų kalbos

Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.

Anglų kalba ir Baltų kalbos · Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).

Anglų kalba ir Būdvardis · Būdvardis ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Europa

Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.

Anglų kalba ir Europa · Europa ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Galūnė (kalbotyra)

Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.

Anglų kalba ir Galūnė (kalbotyra) · Galūnė (kalbotyra) ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Galininkas

Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).

Anglų kalba ir Galininkas · Galininkas ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Germanų kalbos

Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.

Anglų kalba ir Germanų kalbos · Germanų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Germanų prokalbė

Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.

Anglų kalba ir Germanų prokalbė · Germanų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Gramatinė giminė

Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.

Anglų kalba ir Gramatinė giminė · Gramatinė giminė ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Gramatinis laikas

Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.

Anglų kalba ir Gramatinis laikas · Gramatinis laikas ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Gramatinis skaičius

Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.

Anglų kalba ir Gramatinis skaičius · Gramatinis skaičius ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Indija

Indija, oficialiai Indijos Respublika – valstybė Pietų Azijoje, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių (JT vertinimu, 2023 m. tapo pirma) ir septinta pagal plotą.

Anglų kalba ir Indija · Indija ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Anglų kalba ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Ispanų kalba

Ispanų kalba (español) – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei.

Anglų kalba ir Ispanų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Ispanų kalba · Žiūrėti daugiau »

Kaityba (kalbotyra)

portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.

Anglų kalba ir Kaityba (kalbotyra) · Indoeuropiečių prokalbė ir Kaityba (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Kilmininkas

Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).

Anglų kalba ir Kilmininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »

Leksika

Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.

Anglų kalba ir Leksika · Indoeuropiečių prokalbė ir Leksika · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.

Anglų kalba ir Lietuvių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Linksnis

Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.

Anglų kalba ir Linksnis · Indoeuropiečių prokalbė ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »

Lotynų kalba

Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.

Anglų kalba ir Lotynų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »

Meniečių kalba

Meniečių kalba, menksas (men. Gaelg, Gailck) – keltų kalbų grupės goidelų pogrupio kalba, kuria šnekama Meno saloje, esančioje Airijos jūroje.

Anglų kalba ir Meniečių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Meniečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Naudininkas

Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.

Anglų kalba ir Naudininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »

Olandų kalba

Olandų kalba, arba nyderlandų kalba (Nederlands) – iš germanų prokalbės kilusi vakarų germanų kalba, kuria kalba apie 22 milijonai žmonių, daugiausia Nyderlanduose ir Belgijoje.

Anglų kalba ir Olandų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Olandų kalba · Žiūrėti daugiau »

Papildinys

Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.

Anglų kalba ir Papildinys · Indoeuropiečių prokalbė ir Papildinys · Žiūrėti daugiau »

Prancūzų kalba

Prancūzų kalba (français) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba.

Anglų kalba ir Prancūzų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Prancūzų kalba · Žiūrėti daugiau »

Priesaga

Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.

Anglų kalba ir Priesaga · Indoeuropiečių prokalbė ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »

Romanų kalbos

Kultūrinė, bet neoficiali kalba. Rumunų. Romanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos italikų kalbų pogrupis.

Anglų kalba ir Romanų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Romanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Skandinavų kalbos

Šiaurės germanų kalbos, arba skandinavų kalbos, – vartojamos Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Farerų salose, Grenlandijoje (greta grenlandų kalbos), Suomijoje (regionuose greta suomių kalbos, kur koncentruojasi Suomijos švedai) kaip valstybinės tų šalių kalbos.

Anglų kalba ir Skandinavų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Skandinavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Skolinys

Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.

Anglų kalba ir Skolinys · Indoeuropiečių prokalbė ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »

Slavų kalbos

Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.

Anglų kalba ir Slavų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Tarmė

Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Anglų kalba ir Tarmė · Indoeuropiečių prokalbė ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »

Vakarų germanų kalbos

Vakarų germanų kalbos yra didžiausia germanų kalbų atšaka.

Anglų kalba ir Vakarų germanų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Vakarų germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Valų kalba

Valų kalba, arba velsiečių kalba (savivardis Cymraeg, tarti, arba y Gymraeg, tarti) – skirtingai nuo Velso anglų kalbos (Velse susidariusios anglų kalbos tarmės), priklauso keltų kalbų britų pogrupiui.

Anglų kalba ir Valų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Valų kalba · Žiūrėti daugiau »

Vardininkas

Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.

Anglų kalba ir Vardininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »

Veikslas

Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.

Anglų kalba ir Veikslas · Indoeuropiečių prokalbė ir Veikslas · Žiūrėti daugiau »

Veiksmažodis

Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.

Anglų kalba ir Veiksmažodis · Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

Anglų kalba ir Vokiečių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

XIX amžius

Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.

Anglų kalba ir XIX amžius · Indoeuropiečių prokalbė ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Anglų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė

Anglų kalba yra 144 santykius, o Indoeuropiečių prokalbė turi 442. Kaip jie turi bendro 41, Jaccard indeksas yra 7.00% = 41 / (144 + 442).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Anglų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »