Antika ir Izmiras

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Antika ir Izmiras

Antika vs. Izmiras

Antika (Kai kurie istorikai antikos pabaiga laiko Platono akademijos Atėnuose uždarymą529 m. Antikos terminąXVIII a. pasiūlė vokiečių scholastas Kristopas Keleris. Senovės graikų kultūra kartu su kai kuriomis senovės Artimųjų Rytų įtakomis buvo Europos meno, filosofijos, visuomenės ir švietimo pagrindas iki pat Romos imperijos laikotarpio. Romėnai šiąkultūrąišsaugojo, mėgdžiojo ir skleidė Europoje, kol patys galėjo su ja konkuruoti, o klasikinis pasaulis ėmė kalbėti ne tik graikiškai, bet ir lotyniškai. Šis graikų-romėnų kultūros pamatas turėjo didžiulę įtakąšiuolaikinio pasaulio kalbai, politikai, teisei, švietimo sistemoms, filosofijai, mokslui, karybai, poezijai, istoriografijai, etikai, retorikai, menui ir architektūrai. Išlikę klasikinės kultūros fragmentai lėmė XIV a. prasidėjusį atgimimą, kuris vėliau imtas vadinti Renesansu, o XVIII ir XIX a. vyko įvairūs neoklasicizmo atgimimai. Izmiras – miestas vakarų Turkijoje, prie Egėjo jūroje esančios Izmiro įlankos.

Bizantija

Bizantijos imperija 476-1400 m. Bizantijos imperija, taip pat vadinama Rytų Romos imperija, arba tiesiog Bizantija – istoriografinis terminas, naudojamas nuo XIX a. apibūdinti imperijai rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kuri susikūrė vėlyvojoje Antikoje iš rytinės Romos imperijos dalies ir galutinai žlugo 1453 m.

Antika ir Bizantija · Bizantija ir Izmiras · Žiūrėti daugiau »

Gajus Julijus Cezaris

Gajus Julijus Cezaris (100 m. pr. m. e. liepos 13 d. – 44 m. pr. m. e. kovo 15 d.) – Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas, kilęs iš patricijų Julijų giminės.Pilnas vardas po 42 m. pr. m. e., Gaius Iulius Caesar Divus (Lotyniškai: GAIVS IVLIVS CAESAR) (įrašuose IMP•C•IVLIVS•CAESAR•DIVVS). Taip pat, įrašuose, Gaius Iulius Gaii Filius Gaii Nepos Caesar Per galų karus užkariavęs GalijąCezaris išplėtė Romos valstybės ribas iki šiaurės Atlanto pakrantės ir prie Romos prijungė visądabartinės Prancūzijos teritoriją, taip pat buvo įsiveržęs į Britų salas. Gajus Julijus Cezaris turėjo puikius karinio stratego ir taktiko gebėjimus, nugalėjo priešininkus pilietiniame kare ir tapo Romos valstybės valdovu. Kartu su Gnėjumi Pompėjumi pradėjo romėnų visuomenės ir valstybės reformą, kuri jau po jo mirties lėmė Romos imperijos susiformavimą. Gyveno Graikijoje ir Mažojoje Azijoje. 78 m. pr. m. e. grįžo į Romąir kovojo su savo priešininkais. Karinei praktikai būdingi drąsūs taktiniai manevrai, sumanus naujos technikos panaudojimas, tiekimo tarnybos stiprinimas. Puolimo ir gynimosi veiksmus laikė lygiareikšmiais ir sumaniai derino. Cezario laikais padidėjo vyriausiojo vado ir legionų vadų reikšmė. Išliko 7 „Galų karo užrašų“ ir 3 „Pilietinio karo užrašų“ knygos.

Antika ir Gajus Julijus Cezaris · Gajus Julijus Cezaris ir Izmiras · Žiūrėti daugiau »

Homeras

Homero biustas Homeras – pirmasis senovės graikų ir Europos poetas.

Antika ir Homeras · Homeras ir Izmiras · Žiūrėti daugiau »

Krikščionybė

Jeruzalės senamiesčio krikščionių kvartale Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente.

Antika ir Krikščionybė · Izmiras ir Krikščionybė · Žiūrėti daugiau »

Osmanų imperija

Osmanų imperija arba Otomanų imperija (arba Osmanlı Devleti) − daugiatautė turkų valdoma valstybė, egzistavusi 1299−1923 m. Europoje dar vadinama Turkijos imperija arba tiesiog Turkija.

Antika ir Osmanų imperija · Izmiras ir Osmanų imperija · Žiūrėti daugiau »