Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Atomas ir Chemija
Atomas ir Chemija turi 13 dalykų dažni (Unijapedija): Anglis, Atomo branduolys, Atomo numeris, Cheminis elementas, Elektronas, Geležis, Izotopas, Jonas (dalelė), Medžiaga (reikšmės), Molekulė, Neutronas, Protonas, Vandenilis.
Anglis
Anglis (Carbonium) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas C, eilės numeris 6.
Anglis ir Atomas · Anglis ir Chemija ·
Atomo branduolys
kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletąpadėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.
Atomas ir Atomo branduolys · Atomo branduolys ir Chemija ·
Atomo numeris
Cheminis elementas X ir jo masės (A) bei atomo (Z) numeris Atomo numeris, atominis numeris, atominis skaičius, (Z) – protonų skaičius atomo branduolyje.
Atomas ir Atomo numeris · Atomo numeris ir Chemija ·
Cheminis elementas
Cheminis elementas – tai cheminiais metodais nesuskaidoma medžiaga.
Atomas ir Cheminis elementas · Chemija ir Cheminis elementas ·
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Atomas ir Elektronas · Chemija ir Elektronas ·
Geležis
Geležis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Fe, eilės numeris 26, sidabriškai pilkas, blizgus metalas.
Atomas ir Geležis · Chemija ir Geležis ·
Izotopas
Izotopai – cheminių elementų atmainos, turinčios vienodąbranduolio krūvį, bet skirtingąatominę masę.
Atomas ir Izotopas · Chemija ir Izotopas ·
Jonas (dalelė)
elektronus, ekvivalentūs žymėjimai. Jonas – krūvį turinti dalelė (atomas, molekulė).
Atomas ir Jonas (dalelė) · Chemija ir Jonas (dalelė) ·
Medžiaga (reikšmės)
Žodis medžiaga reiškia.
Atomas ir Medžiaga (reikšmės) · Chemija ir Medžiaga (reikšmės) ·
Molekulė
Vandens (H2O) molekulė Molekulė (lotyniškai molecula – mažybinė žodžio moles (masė) forma), mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines tos medžiagos chemines savybes.
Atomas ir Molekulė · Chemija ir Molekulė ·
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Atomas ir Neutronas · Chemija ir Neutronas ·
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Atomas ir Protonas · Chemija ir Protonas ·
Vandenilis
Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Atomas ir Chemija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Atomas ir Chemija panašumų
Palyginimas tarp Atomas ir Chemija
Atomas yra 43 santykius, o Chemija turi 79. Kaip jie turi bendro 13, Jaccard indeksas yra 10.66% = 13 / (43 + 79).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Atomas ir Chemija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
