Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Atomas ir Didžiojo sprogimo chronologija
Atomas ir Didžiojo sprogimo chronologija turi 12 dalykų dažni (Unijapedija): Atomo branduolys, Branduolių sąlaja, Cheminis elementas, Didysis sprogimas, Elektronas, Helis, Izotopas, Litis, Neutronas, Plazma, Protonas, Vandenilis.
Atomo branduolys
kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletąpadėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.
Atomas ir Atomo branduolys · Atomo branduolys ir Didžiojo sprogimo chronologija ·
Branduolių sąlaja
Branduolių sąlaja – procesas, kurio metu susijungia dviejų lengvesnių atomų branduoliai, sudarydami vienądidesnį branduolį.
Atomas ir Branduolių sąlaja · Branduolių sąlaja ir Didžiojo sprogimo chronologija ·
Cheminis elementas
Cheminis elementas – tai cheminiais metodais nesuskaidoma medžiaga.
Atomas ir Cheminis elementas · Cheminis elementas ir Didžiojo sprogimo chronologija ·
Didysis sprogimas
Visatos kūrimasis iš Didžiojo sprogimo Didysis sprogimas – sąvoka, Didžiojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo momentą.
Atomas ir Didysis sprogimas · Didysis sprogimas ir Didžiojo sprogimo chronologija ·
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Atomas ir Elektronas · Didžiojo sprogimo chronologija ir Elektronas ·
Helis
Helio atomas Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei.
Atomas ir Helis · Didžiojo sprogimo chronologija ir Helis ·
Izotopas
Izotopai – cheminių elementų atmainos, turinčios vienodąbranduolio krūvį, bet skirtingąatominę masę.
Atomas ir Izotopas · Didžiojo sprogimo chronologija ir Izotopas ·
Litis
Litis – sidabriškai baltas šarminis metalas, atvirame ore apsineša tamsiai pilku apnašu (Li2O ir Li3N).
Atomas ir Litis · Didžiojo sprogimo chronologija ir Litis ·
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Atomas ir Neutronas · Didžiojo sprogimo chronologija ir Neutronas ·
Plazma
Plazminė lempa Plazma – iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos, kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas.
Atomas ir Plazma · Didžiojo sprogimo chronologija ir Plazma ·
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Atomas ir Protonas · Didžiojo sprogimo chronologija ir Protonas ·
Vandenilis
Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.
Atomas ir Vandenilis · Didžiojo sprogimo chronologija ir Vandenilis ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Atomas ir Didžiojo sprogimo chronologija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Atomas ir Didžiojo sprogimo chronologija panašumų
Palyginimas tarp Atomas ir Didžiojo sprogimo chronologija
Atomas yra 43 santykius, o Didžiojo sprogimo chronologija turi 66. Kaip jie turi bendro 12, Jaccard indeksas yra 11.01% = 12 / (43 + 66).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Atomas ir Didžiojo sprogimo chronologija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
