Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Aukštaitija ir Lietuviai
Aukštaitija ir Lietuviai turi 21 dalykų dažni (Unijapedija): Apsas, Žemaitija, Baltai, Baltarusija, Brūkšniuotosios keramikos kultūra, Kėdainiai, Latvija, Lenkų kalba, Lietuva, Lietuviai (rytiniai senlietuviai), Lietuvių kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos kunigaikštystė, Pelesa, Punskas, Rytų Lietuvos pilkapių kultūra, Suvalkija, Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra, Vilniaus kraštas, Vilnius, Zigmas Zinkevičius.
Apsas
Ãpsas – agromiestelis Baltarusijoje, Breslaujos rajone, 16 km į rytus nuo Lietuvos sienos, prie kelio Breslauja–Vydžiai.
Apsas ir Aukštaitija · Apsas ir Lietuviai ·
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Aukštaitija ir Žemaitija · Lietuviai ir Žemaitija ·
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Aukštaitija ir Baltai · Baltai ir Lietuviai ·
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Aukštaitija ir Baltarusija · Baltarusija ir Lietuviai ·
Brūkšniuotosios keramikos kultūra
Brūkšniuotosios keramikos kultūra – susiformavusi vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigoje, ankstyvojo geležies amžiaus bei romėniškojo laikotarpio pradžios (III a.) archeologinė kultūra.
Aukštaitija ir Brūkšniuotosios keramikos kultūra · Brūkšniuotosios keramikos kultūra ir Lietuviai ·
Kėdainiai
Kėdainiai – miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, abipus Nevėžio, už 51 km į šiaurę nuo Kauno.
Aukštaitija ir Kėdainiai · Kėdainiai ir Lietuviai ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Aukštaitija ir Latvija · Latvija ir Lietuviai ·
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Aukštaitija ir Lenkų kalba · Lenkų kalba ir Lietuviai ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Aukštaitija ir Lietuva · Lietuva ir Lietuviai ·
Lietuviai (rytiniai senlietuviai)
Aukštaičiai arba lietuviai (rytiniai senlietuviai) – sen.
Aukštaitija ir Lietuviai (rytiniai senlietuviai) · Lietuviai ir Lietuviai (rytiniai senlietuviai) ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Aukštaitija ir Lietuvių kalba · Lietuviai ir Lietuvių kalba ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Aukštaitija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuviai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Lietuvos kunigaikštystė
Kernavė, Lietuvos sostinė 1000-1200 metais Lietuvos kunigaikštystė (sen. Vidurio Lietuvos lietuvių tarme *Lētuvās kunigīstē, Ducatus Lituaniae) – aukštaičių arba vad.
Aukštaitija ir Lietuvos kunigaikštystė · Lietuviai ir Lietuvos kunigaikštystė ·
Pelesa
Pelesà (arba Barčė̃kų Pelesà) – kaimas vakarų Baltarusijoje, apie 25 km į šiaurės vakarus nuo Lydos, 10 km į pietus nuo Rodūnios, 13 km į pietryčius nuo Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos ties Dubičiais.
Aukštaitija ir Pelesa · Lietuviai ir Pelesa ·
Punskas
A. Mickevičiaus gatvė Lietuvių kultūros namai Užeiga Kovo 11-osios licėjus Buvusioji Punsko sinagoga Punsko kapinių koplyčia Punskas – gyvenvietė Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Aukštaitija ir Punskas · Lietuviai ir Punskas ·
Rytų Lietuvos pilkapių kultūra
Rytų Lietuvos pilkapių kultūra – lietuvių gentims priskiriama geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Aukštaitija ir Rytų Lietuvos pilkapių kultūra · Lietuviai ir Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ·
Suvalkija
Suvalkija (Sūduva) – Lietuvos etnografinis regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didžiąjąLietuvos Užnemunės dalį (Marijampolės apskritį - Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, Kauno apskrities Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis).
Aukštaitija ir Suvalkija · Lietuviai ir Suvalkija ·
Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra
Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra – baltų archeologinė kultūra apie Nemuną, tai Neries, Dubysos, Nevėžio žemupiuose, iš dalies Mituvos baseine.
Aukštaitija ir Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra · Lietuviai ir Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra ·
Vilniaus kraštas
Vilniaus kraštas (1920–1922 m. vadinta Vidurinė Lietuva, nuo 1925 m. Vilniaus vaivadija, alternatyviai kraštas 1922–1926 m. vadinosi Vilniaus žemė, kartais dar vadinama Vilnija) – rytinė ir pietrytinė Lietuvos dalis su Vilniumi, nuo 1919 m.
Aukštaitija ir Vilniaus kraštas · Lietuviai ir Vilniaus kraštas ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Aukštaitija ir Vilnius · Lietuviai ir Vilnius ·
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.
Aukštaitija ir Zigmas Zinkevičius · Lietuviai ir Zigmas Zinkevičius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Aukštaitija ir Lietuviai turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Aukštaitija ir Lietuviai panašumų
Palyginimas tarp Aukštaitija ir Lietuviai
Aukštaitija yra 54 santykius, o Lietuviai turi 173. Kaip jie turi bendro 21, Jaccard indeksas yra 9.25% = 21 / (54 + 173).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Aukštaitija ir Lietuviai santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
