Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Ašmenos mūšis ir Jurgis Gedgaudas
Ašmenos mūšis ir Jurgis Gedgaudas turi 8 dalykų dažni (Unijapedija): Ašmena, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis, Krevas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Vilniaus vaivada, 1432 m., 1435 m..
Ašmena
Ašmenà – miestas Baltarusijoje, 50 km į pietryčius nuo Vilniaus.
Ašmena ir Ašmenos mūšis · Ašmena ir Jurgis Gedgaudas ·
Švitrigaila
Boleslovas Švitrigaila (rašytiniuose šaltiniuose Svidryhajła, Świdrygiełło, Svitrigaylo, Svidrigailo, Swidrigailo, Boleslau Switrigail, g. apie 1370 m. – 1452 m. vasario 10 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1430–1432 m.). Lietuvos politikoje aktyviai reiškėsi nuo XIV a. paskutiniojo dešimtmečio iki savo mirties.
Švitrigaila ir Ašmenos mūšis · Švitrigaila ir Jurgis Gedgaudas ·
Žygimantas Kęstutaitis
Žygimanto Kęstutaičio didysis antspaudas Paminklas Pabaisko mūšiui atminti Žygimantas Kęstutaitis (~1365 m. Trakuose, Trakų pusiasalio pilyje – 1440 m. kovo 20 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1432–1440 m.), LDK submonarcho Kęstučio ir jo žmonos Birutės jauniausias sūnus.
Ašmenos mūšis ir Žygimantas Kęstutaitis · Jurgis Gedgaudas ir Žygimantas Kęstutaitis ·
Krevas
Krẽvas (arba Krė́va) – agromiestelis Baltarusijoje, buvęs svarbus Pietryčių Lietuvos ir LDK karinis, prekybos bei amatų centras.
Ašmenos mūšis ir Krevas · Jurgis Gedgaudas ir Krevas ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Ašmenos mūšis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Jurgis Gedgaudas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Vilniaus vaivada
Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilniaus vaivada – Vilniaus vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Ašmenos mūšis ir Vilniaus vaivada · Jurgis Gedgaudas ir Vilniaus vaivada ·
1432 m.
1432 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1432 m. ir Ašmenos mūšis · 1432 m. ir Jurgis Gedgaudas ·
1435 m.
1435 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Ašmenos mūšis ir Jurgis Gedgaudas turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Ašmenos mūšis ir Jurgis Gedgaudas panašumų
Palyginimas tarp Ašmenos mūšis ir Jurgis Gedgaudas
Ašmenos mūšis yra 23 santykius, o Jurgis Gedgaudas turi 50. Kaip jie turi bendro 8, Jaccard indeksas yra 10.96% = 8 / (23 + 50).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Ašmenos mūšis ir Jurgis Gedgaudas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
