Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Bresto vaivadija
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Bresto vaivadija turi 12 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Abiejų Tautų Respublikos Seimas, Brestas (Baltarusija), Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino unija, Palenkės vaivadija (1513–1795), Ponų taryba, Rusijos imperija, Seimelis, Senatas, 1566 m., 1569 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Abiejų Tautų Respublika ir Bresto vaivadija ·
Abiejų Tautų Respublikos Seimas
Varšuvos Karaliaus rūmuose Abiejų Tautų Respublikos Seimas – aukščiausias Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės – Abiejų tautų respublikos (lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów) įstatymų leidimo ir valstybinės valdžios organas, veikęs 1569–1795 m. Iš viso 1569–1793 m. įvyko 173 Seimai: XVI a. (nuo 1569 m.) – 30, XVII a. – 93, XVIII a. – 50.
Abiejų Tautų Respublikos Seimas ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Abiejų Tautų Respublikos Seimas ir Bresto vaivadija ·
Brestas (Baltarusija)
Brèstas (arba Brasta, Lietuvos Brasta) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, Muchaveco ir Vakarų Bugo santakoje, netoli sienos su Lenkija.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Brestas (Baltarusija) · Brestas (Baltarusija) ir Bresto vaivadija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Bresto vaivadija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Liublino unija
Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Liublino unija · Bresto vaivadija ir Liublino unija ·
Palenkės vaivadija (1513–1795)
Palenkės vaivadija – 1513–1569 m.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Palenkės vaivadija (1513–1795) · Bresto vaivadija ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Ponų taryba
Ponų taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Ponų taryba · Bresto vaivadija ir Ponų taryba ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Rusijos imperija · Bresto vaivadija ir Rusijos imperija ·
Seimelis
thumbSeimelis – nuo 1565 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 1569–1795 m. Abiejų Tautų Respublikos, 1795–1863 m. Rusijos imperijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių, apskričių (pavietų) ir kitų teritorinių junginių bajorų suvažiavimas, įteisintas 1565 m. gruodžio 30 d. Žygimanto Augusto privilegija.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Seimelis · Bresto vaivadija ir Seimelis ·
Senatas
Senatas (nuo 'senis') – parlamento aukštieji rūmai šalyse, kurių politinėse sistemose veikia dvejų rūmų parlamentas.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Senatas · Bresto vaivadija ir Senatas ·
1566 m.
1566 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1566 m. ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · 1566 m. ir Bresto vaivadija ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · 1569 m. ir Bresto vaivadija ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Bresto vaivadija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Bresto vaivadija panašumų
Palyginimas tarp Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Bresto vaivadija
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) yra 123 santykius, o Bresto vaivadija turi 42. Kaip jie turi bendro 12, Jaccard indeksas yra 7.27% = 12 / (123 + 42).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Bresto vaivadija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
