Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Balandžio 18 ir Eustachijus Tiškevičius

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Balandžio 18 ir Eustachijus Tiškevičius

Balandžio 18 vs. Eustachijus Tiškevičius

Balandžio 18 yra 108-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 109-a). Eustachijus Tiškevičius (1814 m. balandžio 18 d. Logoisko dvare, Borisovo paviete, Minsko gubernija – 1873 m. rugpjūčio 25 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse) – grafas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus steigėjas.

Panašumai tarp Balandžio 18 ir Eustachijus Tiškevičius

Balandžio 18 ir Eustachijus Tiškevičius turi 19 dalykų dažni (Unijapedija): Archeologija, Grafas (titulas), Istorija, Krokuva, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Vilniaus archeologijos komisija, Vilniaus Senienų muziejus, 1814 m., 1838 m., 1846 m., 1855 m., 1863–1864 m. sukilimas, 1864 m., 1869 m., 1873 m., 1897 m., 1905 m., 1952 m..

Archeologija

Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.

Archeologija ir Balandžio 18 · Archeologija ir Eustachijus Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »

Grafas (titulas)

Grafas – kilmingųjų titulas, žymintis rangąžemesnį nei markizo ar markgrafo (arba kunigaikščio, šalyse, kur markizo titulo nėra).

Balandžio 18 ir Grafas (titulas) · Eustachijus Tiškevičius ir Grafas (titulas) · Žiūrėti daugiau »

Istorija

„Istorikas“ (E. Irving Couse paveikslas) Istorija ( – žinios, paremtos tyrimu, aprašymu, pasakojimu), dabartine prasme suvokiama.

Balandžio 18 ir Istorija · Eustachijus Tiškevičius ir Istorija · Žiūrėti daugiau »

Krokuva

Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.

Balandžio 18 ir Krokuva · Eustachijus Tiškevičius ir Krokuva · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Balandžio 18 ir Lietuva · Eustachijus Tiškevičius ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Balandžio 18 ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Eustachijus Tiškevičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus archeologijos komisija

Vilniaus archeologijos komisija arba Vilniaus laikinoji archeologijos komisija – pirmoji archeologijos organizacija Lietuvoje, veikusi 1856-1864 m.

Balandžio 18 ir Vilniaus archeologijos komisija · Eustachijus Tiškevičius ir Vilniaus archeologijos komisija · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus Senienų muziejus

Alberto Žameto piešinys ''Vilniaus albume'' 1863 m.) Vilniaus Senienų muziejus – pirmasis viešas muziejus Lietuvoje.

Balandžio 18 ir Vilniaus Senienų muziejus · Eustachijus Tiškevičius ir Vilniaus Senienų muziejus · Žiūrėti daugiau »

1814 m.

1814 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1814 m. ir Balandžio 18 · 1814 m. ir Eustachijus Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »

1838 m.

1838 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1838 m. ir Balandžio 18 · 1838 m. ir Eustachijus Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »

1846 m.

1846 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1846 m. ir Balandžio 18 · 1846 m. ir Eustachijus Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »

1855 m.

1855 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1855 m. ir Balandžio 18 · 1855 m. ir Eustachijus Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »

1863–1864 m. sukilimas

1863–1864 m.

1863–1864 m. sukilimas ir Balandžio 18 · 1863–1864 m. sukilimas ir Eustachijus Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »

1864 m.

1864 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1864 m. ir Balandžio 18 · 1864 m. ir Eustachijus Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »

1869 m.

1869 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1869 m. ir Balandžio 18 · 1869 m. ir Eustachijus Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »

1873 m.

1873 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1873 m. ir Balandžio 18 · 1873 m. ir Eustachijus Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »

1897 m.

1897 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1897 m. ir Balandžio 18 · 1897 m. ir Eustachijus Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »

1905 m.

1905 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1905 m. ir Balandžio 18 · 1905 m. ir Eustachijus Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »

1952 m.

1952 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1952 m. ir Balandžio 18 · 1952 m. ir Eustachijus Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Balandžio 18 ir Eustachijus Tiškevičius

Balandžio 18 yra 290 santykius, o Eustachijus Tiškevičius turi 81. Kaip jie turi bendro 19, Jaccard indeksas yra 5.12% = 19 / (290 + 81).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Balandžio 18 ir Eustachijus Tiškevičius santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »