Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Balstogės apskritis ir Palenkės vaivadija (1513–1795)
Balstogės apskritis ir Palenkės vaivadija (1513–1795) turi 22 dalykų dažni (Unijapedija): Balstogė, Balstogės departamentas, Choroščius, Jotvingiai, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino unija, Mažosios Lenkijos provincija, Naugarduko vaivadija, Naujoji Rytų Prūsija, Prūsijos karalystė, Rusijos imperija, Slanimo gubernija, Suražas, Trakų vaivadija, Tykocinas, V amžius pr. m. e., XIII amžius, XIV amžius, 1513 m., 1569 m., 1795 m..
Balstogė
Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.
Balstogė ir Balstogės apskritis · Balstogė ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Balstogės departamentas
Balstogės departamentas – 1795–1807 m. buvo vienas iš dviejų Naujosios Rytų Prūsijos provincijos departamentų.
Balstogės apskritis ir Balstogės departamentas · Balstogės departamentas ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Choroščius
Chòroščius – miestas Lenkijos šiaurės rytuose.
Balstogės apskritis ir Choroščius · Choroščius ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Balstogės apskritis ir Jotvingiai · Jotvingiai ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Balstogės apskritis ir Lietuviai · Lietuviai ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Balstogės apskritis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Liublino unija
Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.
Balstogės apskritis ir Liublino unija · Liublino unija ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Mažosios Lenkijos provincija
Mažosios Lenkijos provincija – nuo 1347 m. Lenkijos karalystės, o 1569–1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas.
Balstogės apskritis ir Mažosios Lenkijos provincija · Mažosios Lenkijos provincija ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Naugarduko vaivadija
Naugarduko vaivadija – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Abiejų Tautų Respublikoje ir XX a. Lenkijos Respublikoje.
Balstogės apskritis ir Naugarduko vaivadija · Naugarduko vaivadija ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Naujoji Rytų Prūsija
Naujoji Rytų Prūsija (arba Naujieji Rytprūsiai) – Prūsijos karalystės provincija 1795–1807 m.
Balstogės apskritis ir Naujoji Rytų Prūsija · Naujoji Rytų Prūsija ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Balstogės apskritis ir Prūsijos karalystė · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Prūsijos karalystė ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Balstogės apskritis ir Rusijos imperija · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Rusijos imperija ·
Slanimo gubernija
Slanimo gubernija – gubernija Rusijos imperijos vakaruose.
Balstogės apskritis ir Slanimo gubernija · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Slanimo gubernija ·
Suražas
Sùražas – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Narevo aukštupio slėnyje, šalia Narevo upės.
Balstogės apskritis ir Suražas · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Suražas ·
Trakų vaivadija
Trakų vaivadija – nuo 1413 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas.
Balstogės apskritis ir Trakų vaivadija · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Trakų vaivadija ·
Tykocinas
Tykòcinas – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Balstogės apskrityje, Tykocino valsčiuje, prie Narevo upės, Bebro upės žemumoje.
Balstogės apskritis ir Tykocinas · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Tykocinas ·
V amžius pr. m. e.
Penktasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 500 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 401 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Balstogės apskritis ir V amžius pr. m. e. · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir V amžius pr. m. e. ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Balstogės apskritis ir XIII amžius · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir XIII amžius ·
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Balstogės apskritis ir XIV amžius · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir XIV amžius ·
1513 m.
1513 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1513 m. ir Balstogės apskritis · 1513 m. ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Balstogės apskritis · 1569 m. ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1795 m. ir Balstogės apskritis · 1795 m. ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Balstogės apskritis ir Palenkės vaivadija (1513–1795) turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Balstogės apskritis ir Palenkės vaivadija (1513–1795) panašumų
Palyginimas tarp Balstogės apskritis ir Palenkės vaivadija (1513–1795)
Balstogės apskritis yra 106 santykius, o Palenkės vaivadija (1513–1795) turi 90. Kaip jie turi bendro 22, Jaccard indeksas yra 11.22% = 22 / (106 + 90).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Balstogės apskritis ir Palenkės vaivadija (1513–1795) santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
