Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Baltai ir Baltų kalbos

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Baltai ir Baltų kalbos

Baltai vs. Baltų kalbos

Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės. Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.

Panašumai tarp Baltai ir Baltų kalbos

Baltai ir Baltų kalbos turi 34 dalykų dažni (Unijapedija): Aisčiai, Žemaičiai (baltų gentis), Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Desna, Dniepro baltai, Finougrai, Georg Nesselmann, Gotai, Indoeuropiečiai, Jotvingiai, Kuršiai, Latgaliai, Latviai, Latvių kalba, Lietuviai (rytiniai senlietuviai), Lietuvių kalba, Lyviai, Nadruviai, Oka, Prūsai, Pripetė, Pripetė (upė), Publijus Kornelijus Tacitas, Rytų baltai, Rytų galindai, Sėliai, Semba, Skalviai, ..., Vakarų baltai, Virvelinės keramikos kultūra, Vokiečių ordinas, Volga. Išplėsti indeksą (4 daugiau) »

Aisčiai

Aisčiai (eisčiai, aistijai, estijai), sąlyginis daugelio į rytus nuo Vyslos žemupio ir Baltijos jūros gyvenusių senovės tautų pavadinimas.

Aisčiai ir Baltai · Aisčiai ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Žemaičiai (baltų gentis)

Žemaičiai (sen.) – baltų gentis užėmusi teritorijądabartinėje Lietuvoje maždaug tarp Virvytės ir Jūros upių vakaruose, pietuose Smalininkų ir Kauno apylinkėse siekė Nemuną, rytuose nesiekė Šventosios upės, o šiaurėje jų riba ėjo šiek tiek šiauriau Tryškių, Kuršėnų, per Šiaulių miestą, šiek tiek šiauriau Radviliškio, Šeduvos, Panevėžio.

Baltai ir Žemaičiai (baltų gentis) · Baltų kalbos ir Žemaičiai (baltų gentis) · Žiūrėti daugiau »

Baltų kalbos

Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.

Baltai ir Baltų kalbos · Baltų kalbos ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltų prokalbė

Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.

Baltai ir Baltų prokalbė · Baltų kalbos ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Baltų-slavų kalbos

Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.

Baltai ir Baltų-slavų kalbos · Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Desna

Desna (ukr. ir) – upė Rusijoje ir Ukrainoje; Dniepro kairysis intakas.

Baltai ir Desna · Baltų kalbos ir Desna · Žiūrėti daugiau »

Dniepro baltai

Dniepro baltai Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Dniepro baltai – išnykusios baltų gentys, gyvenusios daugiausia Dniepro upės baseine.

Baltai ir Dniepro baltai · Baltų kalbos ir Dniepro baltai · Žiūrėti daugiau »

Finougrai

Finougrai – istorinė etninė ir lingvistinė tautų grupė, kalbanti iš Uralo prokalbės kilusiomis finougrų kalbomis.

Baltai ir Finougrai · Baltų kalbos ir Finougrai · Žiūrėti daugiau »

Georg Nesselmann

Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann (1811 m. vasario 14 d. prie Dansko – 1881 m. sausio 7 d. Karaliaučiuje) – vokiečių filologas, baltistas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.

Baltai ir Georg Nesselmann · Baltų kalbos ir Georg Nesselmann · Žiūrėti daugiau »

Gotai

Apie subkultūrąskaitykite Gotai (subkultūra) Rožine spalva pažymėta Gotlando sala, žalia tradicinė Götaland žemė, raudonai – Vilenbergo kultūra III a., oranžine – Černiachovo kultūra. Violetine spalva pažymėta Romos imperijos teritorija Gotai (Plinijaus Vyresniojo vadinami Gutones (Guiones), o Tacito Gotones) – viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių.

Baltai ir Gotai · Baltų kalbos ir Gotai · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečiai

Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.

Baltai ir Indoeuropiečiai · Baltų kalbos ir Indoeuropiečiai · Žiūrėti daugiau »

Jotvingiai

Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.

Baltai ir Jotvingiai · Baltų kalbos ir Jotvingiai · Žiūrėti daugiau »

Kuršiai

Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.

Baltai ir Kuršiai · Baltų kalbos ir Kuršiai · Žiūrėti daugiau »

Latgaliai

Latgaliai – baltų gentis, gyvenusi dabartinėje šiaurės rytų Latvijoje.

Baltai ir Latgaliai · Baltų kalbos ir Latgaliai · Žiūrėti daugiau »

Latviai

Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.

Baltai ir Latviai · Baltų kalbos ir Latviai · Žiūrėti daugiau »

Latvių kalba

Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Baltai ir Latvių kalba · Baltų kalbos ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuviai (rytiniai senlietuviai)

Aukštaičiai arba lietuviai (rytiniai senlietuviai) – sen.

Baltai ir Lietuviai (rytiniai senlietuviai) · Baltų kalbos ir Lietuviai (rytiniai senlietuviai) · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.

Baltai ir Lietuvių kalba · Baltų kalbos ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lyviai

Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.

Baltai ir Lyviai · Baltų kalbos ir Lyviai · Žiūrėti daugiau »

Nadruviai

Prūsų žemės Nadruviai – baltų, prūsų genčių sąjungos gentis, gyvenusi Nadruvoje.

Baltai ir Nadruviai · Baltų kalbos ir Nadruviai · Žiūrėti daugiau »

Oka

Oka – upė europinėje Rusijos dalyje; didžiausias dešinysis Volgos intakas.

Baltai ir Oka · Baltų kalbos ir Oka · Žiūrėti daugiau »

Prūsai

Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.

Baltai ir Prūsai · Baltų kalbos ir Prūsai · Žiūrėti daugiau »

Pripetė

Pripetė yra.

Baltai ir Pripetė · Baltų kalbos ir Pripetė · Žiūrėti daugiau »

Pripetė (upė)

Pripetė – upė Rytų Europoje, Dniepro dešinysis intakas.

Baltai ir Pripetė (upė) · Baltų kalbos ir Pripetė (upė) · Žiūrėti daugiau »

Publijus Kornelijus Tacitas

Publijus (arba Gajus, Kornelijus Tacitas, 56 m. Umbrijoje – 117 m.) – Romos imperijos rašytojas, istorikas, politinis veikėjas.

Baltai ir Publijus Kornelijus Tacitas · Baltų kalbos ir Publijus Kornelijus Tacitas · Žiūrėti daugiau »

Rytų baltai

Rytų baltų pogrupiui priklauso šios baltų gentys.

Baltai ir Rytų baltai · Baltų kalbos ir Rytų baltai · Žiūrėti daugiau »

Rytų galindai

thumb Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Rytų galindai – baltų gentis, pagal XI–XII a. rusų rašytinius šaltinius, gyvenusi Protvos upės baseine (į vakarus nuo Maskvos, dabartinės Možaisko apylinkės), tarp viatičių ir krivičių žemių.

Baltai ir Rytų galindai · Baltų kalbos ir Rytų galindai · Žiūrėti daugiau »

Sėliai

Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.

Baltai ir Sėliai · Baltų kalbos ir Sėliai · Žiūrėti daugiau »

Semba

Prūsų žemės Semba (prūs. Semba) (arba Sema, Sama) – prūsų žemė, esanti pusiasalyje, kurį iš trijų pusių supa vandenys: iš Vakarų – Aistmarės, Baltijos jūra ir Kuršių marios, iš rytų – Deimenos upė (čia ribojasi su Nadruva), o iš pietų – Priegliaus upė (riba su Notanga).

Baltai ir Semba · Baltų kalbos ir Semba · Žiūrėti daugiau »

Skalviai

Skalviai – vakarų baltų gentis, gyvenusi Nemuno, Minijos žemupyje ir prie jų ištakų – Skalvoje, Lamatoje.

Baltai ir Skalviai · Baltų kalbos ir Skalviai · Žiūrėti daugiau »

Vakarų baltai

Vakarų baltų pogrupiui priklauso šios baltų gentys.

Baltai ir Vakarų baltai · Baltų kalbos ir Vakarų baltai · Žiūrėti daugiau »

Virvelinės keramikos kultūra

Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.

Baltai ir Virvelinės keramikos kultūra · Baltų kalbos ir Virvelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.

Baltai ir Vokiečių ordinas · Baltų kalbos ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

Volga

Volga (mord. Рав,; antikos laikais vadinta Ra, viduramžiais – Itilis) – ilgiausia Europos upė europinėje Rusijos dalyje.

Baltai ir Volga · Baltų kalbos ir Volga · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Baltai ir Baltų kalbos

Baltai yra 113 santykius, o Baltų kalbos turi 209. Kaip jie turi bendro 34, Jaccard indeksas yra 10.56% = 34 / (113 + 209).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltai ir Baltų kalbos santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »