Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Baltijos valstybės ir Lietuvių kalba

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Baltijos valstybės ir Lietuvių kalba

Baltijos valstybės vs. Lietuvių kalba

Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija. Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.

Panašumai tarp Baltijos valstybės ir Lietuvių kalba

Baltijos valstybės ir Lietuvių kalba turi 17 dalykų dažni (Unijapedija): Estija, Europos Sąjunga, Kaunas, Latvija, Lietuva, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Rusija, Ryga, Suomija, Tarybų Sąjunga, Vilnius, XXI amžius, 1940 m., 1990 m., 1991 m., 2009 m..

Estija

Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.

Baltijos valstybės ir Estija · Estija ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Europos Sąjunga

Europos Sąjunga (ES) – dvidešimt septynių Europos valstybių viršnacionalinė sąjunga, ekonominė bei politinė bendrija.

Baltijos valstybės ir Europos Sąjunga · Europos Sąjunga ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Kaunas

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.

Baltijos valstybės ir Kaunas · Kaunas ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Latvija

Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.

Baltijos valstybės ir Latvija · Latvija ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Baltijos valstybės ir Lietuva · Lietuva ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuviai

Lietuviai – Europos tauta.

Baltijos valstybės ir Lietuviai · Lietuviai ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Baltijos valstybės ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvių kalba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Baltijos valstybės ir Rusija · Lietuvių kalba ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Ryga

Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.

Baltijos valstybės ir Ryga · Lietuvių kalba ir Ryga · Žiūrėti daugiau »

Suomija

Suomija, oficialiai Suomijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje, Fenoskandijos regione.

Baltijos valstybės ir Suomija · Lietuvių kalba ir Suomija · Žiūrėti daugiau »

Tarybų Sąjunga

Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.

Baltijos valstybės ir Tarybų Sąjunga · Lietuvių kalba ir Tarybų Sąjunga · Žiūrėti daugiau »

Vilnius

Vilnius – Lietuvos sostinė.

Baltijos valstybės ir Vilnius · Lietuvių kalba ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »

XXI amžius

Dvidešimt pirmas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 2001 metų sausio 1 dienąir pasibaigsiantis 2100 metų gruodžio 31 dieną.

Baltijos valstybės ir XXI amžius · Lietuvių kalba ir XXI amžius · Žiūrėti daugiau »

1940 m.

1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1940 m. ir Baltijos valstybės · 1940 m. ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

1990 m.

1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1990 m. ir Baltijos valstybės · 1990 m. ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

1991 m.

1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1991 m. ir Baltijos valstybės · 1991 m. ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

2009 m.

2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

2009 m. ir Baltijos valstybės · 2009 m. ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Baltijos valstybės ir Lietuvių kalba

Baltijos valstybės yra 82 santykius, o Lietuvių kalba turi 434. Kaip jie turi bendro 17, Jaccard indeksas yra 3.29% = 17 / (82 + 434).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltijos valstybės ir Lietuvių kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »