Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos
Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos turi 46 dalykų dažni (Unijapedija): Antoine Meillet, Archaizmas, Archeologija, August Schleicher, Įnagininkas, Baltarusių kalba, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltijos finų kalbos, Baltijos jūra, Dniepras, Dvigarsis, Etninė grupė, Germanų prokalbė, Gramatinis skaičius, Hipotezė, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Jānis Endzelīns, Kirtis, Latvių kalba, Leksika, Lenkų kalba, Lietuvių kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naudininkas, Pietro Umberto Dini, Pleofonija, Prūsų kalba, Sintaksė, ..., Skaitvardis, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, Tarinys, Vandenvardis, VI amžius, Viačeslavas Ivanovas, VII amžius, Virvelinės keramikos kultūra, Vladimiras Toporovas, Vysla, XIX amžius, XVIII amžius, Zigmas Zinkevičius, 2 tūkstantmetis pr. m. e.. Išplėsti indeksą (16 daugiau) »
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Antoine Meillet ir Baltų kalbos · Antoine Meillet ir Baltų-slavų kalbos ·
Archaizmas
Archaizmas (iš – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.
Archaizmas ir Baltų kalbos · Archaizmas ir Baltų-slavų kalbos ·
Archeologija
Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.
Archeologija ir Baltų kalbos · Archeologija ir Baltų-slavų kalbos ·
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
August Schleicher ir Baltų kalbos · August Schleicher ir Baltų-slavų kalbos ·
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Baltų kalbos ir Įnagininkas · Baltų-slavų kalbos ir Įnagininkas ·
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Baltarusių kalba ir Baltų kalbos · Baltarusių kalba ir Baltų-slavų kalbos ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Baltų kalbos · Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos ·
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Baltų kalbos ir Baltų prokalbė · Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos ·
Baltijos finų kalbos
Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.
Baltijos finų kalbos ir Baltų kalbos · Baltijos finų kalbos ir Baltų-slavų kalbos ·
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Baltijos jūra ir Baltų kalbos · Baltijos jūra ir Baltų-slavų kalbos ·
Dniepras
Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.
Baltų kalbos ir Dniepras · Baltų-slavų kalbos ir Dniepras ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Baltų kalbos ir Dvigarsis · Baltų-slavų kalbos ir Dvigarsis ·
Etninė grupė
Etninė grupė, etnosas – tai istoriškai susiformavusi žmonių grupė, turinti bendrų kalbos, kultūros, religijos bruožų.
Baltų kalbos ir Etninė grupė · Baltų-slavų kalbos ir Etninė grupė ·
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Baltų kalbos ir Germanų prokalbė · Baltų-slavų kalbos ir Germanų prokalbė ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Baltų kalbos ir Gramatinis skaičius · Baltų-slavų kalbos ir Gramatinis skaičius ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Baltų kalbos ir Hipotezė · Baltų-slavų kalbos ir Hipotezė ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Baltų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos · Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Jānis Endzelīns
Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.
Baltų kalbos ir Jānis Endzelīns · Baltų-slavų kalbos ir Jānis Endzelīns ·
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Baltų kalbos ir Kirtis · Baltų-slavų kalbos ir Kirtis ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Latvių kalba · Baltų-slavų kalbos ir Latvių kalba ·
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Baltų kalbos ir Leksika · Baltų-slavų kalbos ir Leksika ·
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Baltų kalbos ir Lenkų kalba · Baltų-slavų kalbos ir Lenkų kalba ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Baltų kalbos ir Lietuvių kalba · Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių kalba ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Baltų kalbos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Baltų-slavų kalbos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Baltų kalbos ir Naudininkas · Baltų-slavų kalbos ir Naudininkas ·
Pietro Umberto Dini
Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pjetrasanta, Toskana, Italija) – italų kalbininkas, baltistas.
Baltų kalbos ir Pietro Umberto Dini · Baltų-slavų kalbos ir Pietro Umberto Dini ·
Pleofonija
Pleofonija (iš 'daug' + φωνή 'garsas'), arba pilnagarsystė, pilnagarsis – viena iš fonetikos ypatybių, skirianti šiuolaikines rytų slavų kalbasИванов В.
Baltų kalbos ir Pleofonija · Baltų-slavų kalbos ir Pleofonija ·
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Baltų kalbos ir Prūsų kalba · Baltų-slavų kalbos ir Prūsų kalba ·
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Baltų kalbos ir Sintaksė · Baltų-slavų kalbos ir Sintaksė ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Baltų kalbos ir Skaitvardis · Baltų-slavų kalbos ir Skaitvardis ·
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Baltų kalbos ir Sklandieji priebalsiai · Baltų-slavų kalbos ir Sklandieji priebalsiai ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Baltų kalbos ir Skolinys · Baltų-slavų kalbos ir Skolinys ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Baltų kalbos ir Slavų kalbos · Baltų-slavų kalbos ir Slavų kalbos ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Baltų kalbos ir Tarinys · Baltų-slavų kalbos ir Tarinys ·
Vandenvardis
Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.
Baltų kalbos ir Vandenvardis · Baltų-slavų kalbos ir Vandenvardis ·
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir VI amžius · Baltų-slavų kalbos ir VI amžius ·
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Baltų kalbos ir Viačeslavas Ivanovas · Baltų-slavų kalbos ir Viačeslavas Ivanovas ·
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir VII amžius · Baltų-slavų kalbos ir VII amžius ·
Virvelinės keramikos kultūra
Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.
Baltų kalbos ir Virvelinės keramikos kultūra · Baltų-slavų kalbos ir Virvelinės keramikos kultūra ·
Vladimiras Toporovas
Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Baltų kalbos ir Vladimiras Toporovas · Baltų-slavų kalbos ir Vladimiras Toporovas ·
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Baltų kalbos ir Vysla · Baltų-slavų kalbos ir Vysla ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XIX amžius · Baltų-slavų kalbos ir XIX amžius ·
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XVIII amžius · Baltų-slavų kalbos ir XVIII amžius ·
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.
Baltų kalbos ir Zigmas Zinkevičius · Baltų-slavų kalbos ir Zigmas Zinkevičius ·
2 tūkstantmetis pr. m. e.
valstybės Trundholmo saulės vežimas, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr.
2 tūkstantmetis pr. m. e. ir Baltų kalbos · 2 tūkstantmetis pr. m. e. ir Baltų-slavų kalbos ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos panašumų
Palyginimas tarp Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos
Baltų kalbos yra 209 santykius, o Baltų-slavų kalbos turi 156. Kaip jie turi bendro 46, Jaccard indeksas yra 12.60% = 46 / (209 + 156).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
