Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos
Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos turi 110 dalykų dažni (Unijapedija): Abliatyvas, Akūtas, Akcentologija, Albanų kalba, Antoine Meillet, Aoristas, Archaizmas, Archeologija, August Schleicher, Avestos kalba, Įnagininkas, Įvardis, Balsis, Baltarusių kalba, Baltų kalbos, Baltijos finų kalbos, Baltijos jūra, Būdvardis, Christian Schweigaard Stang, Cirkumfleksas, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Dniepras, Dvigarsis, Etimologija, Ferdinand de Saussure, Fonetika, Fonologija, Frederik Kortlandt, Galūnė (kalbotyra), ..., Galininkas, Geminacija, Germanų kalbos, Germanų prokalbė, Glotochronologija, Graikų kalba, Gramatinis skaičius, Hetitų kalba, Hipotezė, Hirto dėsnis, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Indoiranėnų kalbos, Italikų kalbos, Jānis Endzelīns, Jerzy Kuryłowicz, Kalbų sąjunga, Kalbinis sluoksnis, Kilmininkas, Kirčiuotė, Kirtis, Kyjivas, Latvių kalba, Leksika, Lietuvių kalba, Lietuvių raštų kalba, Linksnis, Lyginamoji kalbotyra, Maskva, Michailas Lomonosovas, Morfema, Morfologija (kalbotyra), Naudininkas, Nuosaka, Olegas Trubačiovas, Palatalizacija, Paradigma (kalbotyra), Pederseno dėsnis, Perfektas, Pietro Umberto Dini, Pleofonija, Prūsų kalba, Priebalsis, Priegaidė, Priesaga, Prokalbė, Redukcija (kalbotyra), Sanskritas, Satemizacija, Semantika, Sergejus Starostinas, Sintaksė, Skaitvardis, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Sosiūro-Fortunatovo dėsnis, Tarinys, Tarmė, Tarmių tęstinumas, Vandenvardis, Václav Blažek, Vedų kalba, Veiksmažodis, VI amžius, Viačeslavas Ivanovas, VII amžius, Vinterio dėsnis, Virvelinės keramikos kultūra, Vladimiras Toporovas, Vladislavas Ilič Svityčius, Vysla, William Riegel Schmalstieg, XIX amžius, XVIII amžius, XX amžius, Zigmas Zinkevičius, 1 tūkstantmetis pr. m. e., 2 tūkstantmetis pr. m. e.. Išplėsti indeksą (80 daugiau) »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Abliatyvas ir Baltų prokalbė · Abliatyvas ir Baltų-slavų kalbos ·
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Akūtas ir Baltų prokalbė · Akūtas ir Baltų-slavų kalbos ·
Akcentologija
Akcentologija (– kirtis + – mokslas) – kalbotyros sritis, apimanti kurios nors kalbos kirčio, priegaidės, kirčiavimo sistemos ir jos vystymosi tyrimus.
Akcentologija ir Baltų prokalbė · Akcentologija ir Baltų-slavų kalbos ·
Albanų kalba
Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.
Albanų kalba ir Baltų prokalbė · Albanų kalba ir Baltų-slavų kalbos ·
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Antoine Meillet ir Baltų prokalbė · Antoine Meillet ir Baltų-slavų kalbos ·
Aoristas
Aoristas (iš 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.
Aoristas ir Baltų prokalbė · Aoristas ir Baltų-slavų kalbos ·
Archaizmas
Archaizmas (iš – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.
Archaizmas ir Baltų prokalbė · Archaizmas ir Baltų-slavų kalbos ·
Archeologija
Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.
Archeologija ir Baltų prokalbė · Archeologija ir Baltų-slavų kalbos ·
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
August Schleicher ir Baltų prokalbė · August Schleicher ir Baltų-slavų kalbos ·
Avestos kalba
Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba.
Avestos kalba ir Baltų prokalbė · Avestos kalba ir Baltų-slavų kalbos ·
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Baltų prokalbė ir Įnagininkas · Baltų-slavų kalbos ir Įnagininkas ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Baltų prokalbė ir Įvardis · Baltų-slavų kalbos ir Įvardis ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Baltų prokalbė · Balsis ir Baltų-slavų kalbos ·
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Baltarusių kalba ir Baltų prokalbė · Baltarusių kalba ir Baltų-slavų kalbos ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Baltų prokalbė · Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos ·
Baltijos finų kalbos
Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.
Baltijos finų kalbos ir Baltų prokalbė · Baltijos finų kalbos ir Baltų-slavų kalbos ·
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Baltijos jūra ir Baltų prokalbė · Baltijos jūra ir Baltų-slavų kalbos ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Baltų prokalbė ir Būdvardis · Baltų-slavų kalbos ir Būdvardis ·
Christian Schweigaard Stang
Kristianas Šveigoras Stangas (1900 m. kovo 15 d. Kristianija, Švedijos–Norvegijos unija –1977 m. liepos 2 d. Kirkenesas, Norvegija) – norvegų kalbininkas, baltistas ir slavistas, Oslo universitete nuo 1938 m.
Baltų prokalbė ir Christian Schweigaard Stang · Baltų-slavų kalbos ir Christian Schweigaard Stang ·
Cirkumfleksas
Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Baltų prokalbė ir Cirkumfleksas · Baltų-slavų kalbos ir Cirkumfleksas ·
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Baltų prokalbė ir Dalyvis (gramatika) · Baltų-slavų kalbos ir Dalyvis (gramatika) ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Baltų prokalbė ir Daugiskaita · Baltų-slavų kalbos ir Daugiskaita ·
Dniepras
Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.
Baltų prokalbė ir Dniepras · Baltų-slavų kalbos ir Dniepras ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Baltų prokalbė ir Dvigarsis · Baltų-slavų kalbos ir Dvigarsis ·
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Baltų prokalbė ir Etimologija · Baltų-slavų kalbos ir Etimologija ·
Ferdinand de Saussure
Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų kalbininkas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.
Baltų prokalbė ir Ferdinand de Saussure · Baltų-slavų kalbos ir Ferdinand de Saussure ·
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Baltų prokalbė ir Fonetika · Baltų-slavų kalbos ir Fonetika ·
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Baltų prokalbė ir Fonologija · Baltų-slavų kalbos ir Fonologija ·
Frederik Kortlandt
Frederikas Hermanas Anri (Fricas) Kortlandtas (1946 m. birželio 19 d. Utrechtas, Nyderlandai) – Leideno universiteto aprašomosios ir lyginamosios kalbotyros profesorius.
Baltų prokalbė ir Frederik Kortlandt · Baltų-slavų kalbos ir Frederik Kortlandt ·
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Baltų prokalbė ir Galūnė (kalbotyra) · Baltų-slavų kalbos ir Galūnė (kalbotyra) ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Baltų prokalbė ir Galininkas · Baltų-slavų kalbos ir Galininkas ·
Geminacija
Geminacija, arba dvigubinimas ('dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas.
Baltų prokalbė ir Geminacija · Baltų-slavų kalbos ir Geminacija ·
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Baltų prokalbė ir Germanų kalbos · Baltų-slavų kalbos ir Germanų kalbos ·
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Baltų prokalbė ir Germanų prokalbė · Baltų-slavų kalbos ir Germanų prokalbė ·
Glotochronologija
Glotochronologija (iš 'kalba', χρóνος 'laikas' ir λόγος 'žodis', 'mokymas') − hipotetinis lyginamosios kalbotyros metodas, kuriuo siekiama nustatyti galimąsusijusių kalbų atsiskyrimo laiką, remiantis hipoteze, kad bazinis kalbos žodynas kinta maždaug tolygiu greičiu.
Baltų prokalbė ir Glotochronologija · Baltų-slavų kalbos ir Glotochronologija ·
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Baltų prokalbė ir Graikų kalba · Baltų-slavų kalbos ir Graikų kalba ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Baltų prokalbė ir Gramatinis skaičius · Baltų-slavų kalbos ir Gramatinis skaičius ·
Hetitų kalba
Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kuriąvartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).
Baltų prokalbė ir Hetitų kalba · Baltų-slavų kalbos ir Hetitų kalba ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Baltų prokalbė ir Hipotezė · Baltų-slavų kalbos ir Hipotezė ·
Hirto dėsnis
Hirto dėsnis (Hirto – Illič-Svityčiaus dėsnis) – baltų ir slavų kalbose galiojantis fonetinis dėsnis, 1895 m. atrastas Vokietijos kalbininko H. Hirto.
Baltų prokalbė ir Hirto dėsnis · Baltų-slavų kalbos ir Hirto dėsnis ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos · Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė · Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Indoiranėnų kalbos
Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.
Baltų prokalbė ir Indoiranėnų kalbos · Baltų-slavų kalbos ir Indoiranėnų kalbos ·
Italikų kalbos
Italikų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kentuminių kalbų grupė.
Baltų prokalbė ir Italikų kalbos · Baltų-slavų kalbos ir Italikų kalbos ·
Jānis Endzelīns
Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.
Baltų prokalbė ir Jānis Endzelīns · Baltų-slavų kalbos ir Jānis Endzelīns ·
Jerzy Kuryłowicz
Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.
Baltų prokalbė ir Jerzy Kuryłowicz · Baltų-slavų kalbos ir Jerzy Kuryłowicz ·
Kalbų sąjunga
Kalbų sąjunga – kalbų grupė, kuri dėl geografinio artumo ir kalbų kontaktų pasižymi bendrais bruožais.
Baltų prokalbė ir Kalbų sąjunga · Baltų-slavų kalbos ir Kalbų sąjunga ·
Kalbinis sluoksnis
Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.
Baltų prokalbė ir Kalbinis sluoksnis · Baltų-slavų kalbos ir Kalbinis sluoksnis ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Baltų prokalbė ir Kilmininkas · Baltų-slavų kalbos ir Kilmininkas ·
Kirčiuotė
Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.
Baltų prokalbė ir Kirčiuotė · Baltų-slavų kalbos ir Kirčiuotė ·
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Baltų prokalbė ir Kirtis · Baltų-slavų kalbos ir Kirtis ·
Kyjivas
Kyjivas, arba Kijevas – Ukrainos sostinė.
Baltų prokalbė ir Kyjivas · Baltų-slavų kalbos ir Kyjivas ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų prokalbė ir Latvių kalba · Baltų-slavų kalbos ir Latvių kalba ·
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Baltų prokalbė ir Leksika · Baltų-slavų kalbos ir Leksika ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba · Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių kalba ·
Lietuvių raštų kalba
Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.
Baltų prokalbė ir Lietuvių raštų kalba · Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių raštų kalba ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Baltų prokalbė ir Linksnis · Baltų-slavų kalbos ir Linksnis ·
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Baltų prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra · Baltų-slavų kalbos ir Lyginamoji kalbotyra ·
Maskva
Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.
Baltų prokalbė ir Maskva · Baltų-slavų kalbos ir Maskva ·
Michailas Lomonosovas
Michailas Vasiljevičius Lomonosovas (rus. Михаи́л Васи́льевич Ломоно́сов; 1711 m. lapkričio 19 Mišaninskaja k. – 1765 m. balandžio 15 d. Sankt Peterburge) – rusų poetas, chemikas, rusų kalbos reformatorius – mokslininkas universalas.
Baltų prokalbė ir Michailas Lomonosovas · Baltų-slavų kalbos ir Michailas Lomonosovas ·
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Baltų prokalbė ir Morfema · Baltų-slavų kalbos ir Morfema ·
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Baltų prokalbė ir Morfologija (kalbotyra) · Baltų-slavų kalbos ir Morfologija (kalbotyra) ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Baltų prokalbė ir Naudininkas · Baltų-slavų kalbos ir Naudininkas ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Baltų prokalbė ir Nuosaka · Baltų-slavų kalbos ir Nuosaka ·
Olegas Trubačiovas
Olegas Trubačiovas (1930 m. spalio 23 d. Stalingradas, Rusijos TFSR – 2002 m. kovo 9 d. Maskva, Rusija) – tarybinis ir rusų kalbininkas slavistas, slavų kalbų etimologijos ir slavų onomastikos tyrėjas; lyginamosios – istorinės kalbotyros specialistas, leksikografas.
Baltų prokalbė ir Olegas Trubačiovas · Baltų-slavų kalbos ir Olegas Trubačiovas ·
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Baltų prokalbė ir Palatalizacija · Baltų-slavų kalbos ir Palatalizacija ·
Paradigma (kalbotyra)
Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.
Baltų prokalbė ir Paradigma (kalbotyra) · Baltų-slavų kalbos ir Paradigma (kalbotyra) ·
Pederseno dėsnis
Pederseno dėsnis, arba ruki taisyklė, – fonetinis dėsnis, kurį slavų kalboms nepriklausomai vienas nuo kito 1894 m.
Baltų prokalbė ir Pederseno dėsnis · Baltų-slavų kalbos ir Pederseno dėsnis ·
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Baltų prokalbė ir Perfektas · Baltų-slavų kalbos ir Perfektas ·
Pietro Umberto Dini
Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pjetrasanta, Toskana, Italija) – italų kalbininkas, baltistas.
Baltų prokalbė ir Pietro Umberto Dini · Baltų-slavų kalbos ir Pietro Umberto Dini ·
Pleofonija
Pleofonija (iš 'daug' + φωνή 'garsas'), arba pilnagarsystė, pilnagarsis – viena iš fonetikos ypatybių, skirianti šiuolaikines rytų slavų kalbasИванов В.
Baltų prokalbė ir Pleofonija · Baltų-slavų kalbos ir Pleofonija ·
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Baltų prokalbė ir Prūsų kalba · Baltų-slavų kalbos ir Prūsų kalba ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Baltų prokalbė ir Priebalsis · Baltų-slavų kalbos ir Priebalsis ·
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Baltų prokalbė ir Priegaidė · Baltų-slavų kalbos ir Priegaidė ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Baltų prokalbė ir Priesaga · Baltų-slavų kalbos ir Priesaga ·
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Baltų prokalbė ir Prokalbė · Baltų-slavų kalbos ir Prokalbė ·
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Baltų prokalbė ir Redukcija (kalbotyra) · Baltų-slavų kalbos ir Redukcija (kalbotyra) ·
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Baltų prokalbė ir Sanskritas · Baltų-slavų kalbos ir Sanskritas ·
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Baltų prokalbė ir Satemizacija · Baltų-slavų kalbos ir Satemizacija ·
Semantika
Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.
Baltų prokalbė ir Semantika · Baltų-slavų kalbos ir Semantika ·
Sergejus Starostinas
Sergejus Starostinas (1953 m. kovo 24 d. Maskva, Tarybų Rusija – 2005 m. rugsėjo 30 d. Maskva, Rusija) – rusų istorinės-lyginamosios kalbotyros ir filologijos specialistas, bene žinomiausias dėl hipotetinių prokalbių rekonstrukcijos, įskaitant prieštaringai vertinamąAltajaus kalbų teoriją, Dene-Kaukazo kalbų hipotezės sudarymąir jo teikiamas dar ankstesnes borėjų kalbas.
Baltų prokalbė ir Sergejus Starostinas · Baltų-slavų kalbos ir Sergejus Starostinas ·
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Baltų prokalbė ir Sintaksė · Baltų-slavų kalbos ir Sintaksė ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Baltų prokalbė ir Skaitvardis · Baltų-slavų kalbos ir Skaitvardis ·
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Baltų prokalbė ir Sklandieji priebalsiai · Baltų-slavų kalbos ir Sklandieji priebalsiai ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Baltų prokalbė ir Skolinys · Baltų-slavų kalbos ir Skolinys ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Baltų prokalbė ir Slavų kalbos · Baltų-slavų kalbos ir Slavų kalbos ·
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Baltų prokalbė ir Slavų prokalbė · Baltų-slavų kalbos ir Slavų prokalbė ·
Sosiūro-Fortunatovo dėsnis
Sosiūro-Fortunatovo dėsnis – fonetinis dėsnis, kurį, nepriklausomai vienas nuo kito, atrado F. Fortunatovas (1895 m.) ir F. de Sosiūras (1896 m.). Jis galioja slavų ir baltų (konkrečiai – lietuvių) kalbose.
Baltų prokalbė ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Baltų-slavų kalbos ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Baltų prokalbė ir Tarinys · Baltų-slavų kalbos ir Tarinys ·
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Baltų prokalbė ir Tarmė · Baltų-slavų kalbos ir Tarmė ·
Tarmių tęstinumas
Romanų kalbos Europoje. Vakarų romanų kalbos istoriškai sudaro nenutrūkstamątarmių tąsą. Rytuose ruda spalva pažymėtos nuo jų atsiskyrusios rytų romanų kalbos. Tarmių tęstinumas, arba tarmių kontinuumas ('besitęsiantis'), tarmių grupių tąsa – kalbotyros terminas, vartojamas įvardinti visumai tarmių, tam tikroje teritorijoje sudarančių nenutrūkstamą, minimaliais skirtumais pasižyminčiątarmių tąsą, seką.
Baltų prokalbė ir Tarmių tęstinumas · Baltų-slavų kalbos ir Tarmių tęstinumas ·
Vandenvardis
Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.
Baltų prokalbė ir Vandenvardis · Baltų-slavų kalbos ir Vandenvardis ·
Václav Blažek
Vaclavas Blažekas (1959 m. balandžio 23 d. Sokolovas, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, lyginamosios-istorinės kalbotyros specialistas, Masaryko universiteto (Brno, Čekija) profesorius, taip pat dėsto Vakarų Čekijos universitete Pilzene.
Baltų prokalbė ir Václav Blažek · Baltų-slavų kalbos ir Václav Blažek ·
Vedų kalba
XIX a. Rigvedos rankraštis vedų kalba Vedų kalba arba Vedų sanskritas – indoarijų kalba, laikoma klasikinio sanskrito pirmtake bei viena ankstyviausių indoiranėnų prokalbės atšakų.
Baltų prokalbė ir Vedų kalba · Baltų-slavų kalbos ir Vedų kalba ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Baltų prokalbė ir Veiksmažodis · Baltų-slavų kalbos ir Veiksmažodis ·
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir VI amžius · Baltų-slavų kalbos ir VI amžius ·
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Baltų prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas · Baltų-slavų kalbos ir Viačeslavas Ivanovas ·
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir VII amžius · Baltų-slavų kalbos ir VII amžius ·
Vinterio dėsnis
Vinterio dėsnis – baltų ir slavų kalbų fonetikos ypatybė, kurios dėsningumus 1978 m. savo straipsnyje aprašė vokiečių kalbininkas Verneris Vinteris.
Baltų prokalbė ir Vinterio dėsnis · Baltų-slavų kalbos ir Vinterio dėsnis ·
Virvelinės keramikos kultūra
Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.
Baltų prokalbė ir Virvelinės keramikos kultūra · Baltų-slavų kalbos ir Virvelinės keramikos kultūra ·
Vladimiras Toporovas
Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Baltų prokalbė ir Vladimiras Toporovas · Baltų-slavų kalbos ir Vladimiras Toporovas ·
Vladislavas Ilič Svityčius
Vladislavas Ilič Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologijąir ginčytinąnostratinę teoriją.
Baltų prokalbė ir Vladislavas Ilič Svityčius · Baltų-slavų kalbos ir Vladislavas Ilič Svityčius ·
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Baltų prokalbė ir Vysla · Baltų-slavų kalbos ir Vysla ·
William Riegel Schmalstieg
Viljamas Rygelis Šmòlstygas (1929 m. spalio 3 d. Sejeris, Pensilvanija, JAV ― 2021 m. sausio 22 d. Lankasteris, Pensilvanija, JAV) – JAV kalbininkas, baltistas, slavistas, indoeuropeistas, vertėjas.
Baltų prokalbė ir William Riegel Schmalstieg · Baltų-slavų kalbos ir William Riegel Schmalstieg ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir XIX amžius · Baltų-slavų kalbos ir XIX amžius ·
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir XVIII amžius · Baltų-slavų kalbos ir XVIII amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir XX amžius · Baltų-slavų kalbos ir XX amžius ·
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.
Baltų prokalbė ir Zigmas Zinkevičius · Baltų-slavų kalbos ir Zigmas Zinkevičius ·
1 tūkstantmetis pr. m. e.
negyvenami plotai Pirmasis tūkstantmentis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 1000-ųjų m. pr. m. e. iki 1-ųjų m. pr. m. e. V a. pr. m. e. graikų keramika, vaizduojanti graiko ir perso dvikovąSkaičiuojama, kad per šį tūkstantmetį žmonijos populiacija padvigubėjo nuo ~100 mln.
1 tūkstantmetis pr. m. e. ir Baltų prokalbė · 1 tūkstantmetis pr. m. e. ir Baltų-slavų kalbos ·
2 tūkstantmetis pr. m. e.
valstybės Trundholmo saulės vežimas, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr.
2 tūkstantmetis pr. m. e. ir Baltų prokalbė · 2 tūkstantmetis pr. m. e. ir Baltų-slavų kalbos ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos panašumų
Palyginimas tarp Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos
Baltų prokalbė yra 346 santykius, o Baltų-slavų kalbos turi 156. Kaip jie turi bendro 110, Jaccard indeksas yra 21.91% = 110 / (346 + 156).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
