Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė
Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė turi 110 dalykų dažni (Unijapedija): Abliatyvas, Akūtas, Albanų kalba, Antoine Meillet, Aoristas, Archaizmas, Armėnų kalba, August Schleicher, Avestos kalba, Įnagininkas, Įvardis, Balsis, Baltarusių kalba, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltijos jūra, Būdvardis, Bulgarų kalba, Cirkumfleksas, Dakų kalba, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Dvigarsis, Etimologija, Ferdinand de Saussure, Fonetika, Fonologija, Frederik Kortlandt, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, ..., Germanų kalbos, Germanų prokalbė, Glotochronologija, Graikų kalba, Gramatinis skaičius, Hetitų kalba, Hipotezė, Indoeuropiečių kalbos, Indoiranėnų kalbos, Italikų kalbos, Italikų-keltų kalbos, Jerzy Kuryłowicz, Kalbinis sluoksnis, Karl Brugmann, Kilmininkas, Kirčiuotė, Kirtis, Latvių kalba, Leksika, Lenkų kalba, Lietuvių kalba, Lietuvių raštų kalba, Linksnis, Lyginamoji kalbotyra, Makedonų kalba, Metodologija, Morfema, Morfologija (kalbotyra), Naudininkas, Nuosaka, Olegas Trubačiovas, Oswald Szemerényi, Palatalizacija, Paradigma (kalbotyra), Perfektas, Pietų slavų kalbos, Pietryčių Europa, Priebalsis, Priegaidė, Priesaga, Prokalbė, Redukcija (kalbotyra), Rusų kalba, Rusija, Rytų slavų kalbos, Sanskritas, Satemizacija, Semantika, Senoji bažnytinė slavų kalba, Senoji rusų kalba, Serbų-kroatų kalba, Sergejus Starostinas, Skaitvardis, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Slovakų kalba, Slovėnų kalba, Tarinys, Tarmė, Tocharų kalbos, Trakų kalba, Ukrainiečių kalba, Vakarų slavų kalbos, Václav Blažek, Vedų kalba, Veiksmažodis, VI amžius, Viačeslavas Ivanovas, Vidurio Europa, Vladislavas Ilič Svityčius, William Riegel Schmalstieg, XIV amžius pr. m. e., XIX amžius, XVIII amžius, XX amžius, Zigmas Zinkevičius, 1956 m., 2 tūkstantmetis pr. m. e.. Išplėsti indeksą (80 daugiau) »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Abliatyvas ir Baltų-slavų kalbos · Abliatyvas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Akūtas ir Baltų-slavų kalbos · Akūtas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Albanų kalba
Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.
Albanų kalba ir Baltų-slavų kalbos · Albanų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Antoine Meillet ir Baltų-slavų kalbos · Antoine Meillet ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Aoristas
Aoristas (iš 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.
Aoristas ir Baltų-slavų kalbos · Aoristas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Archaizmas
Archaizmas (iš – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.
Archaizmas ir Baltų-slavų kalbos · Archaizmas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Armėnų kalba
Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirągrupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).
Armėnų kalba ir Baltų-slavų kalbos · Armėnų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė ·
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
August Schleicher ir Baltų-slavų kalbos · August Schleicher ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Avestos kalba
Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba.
Avestos kalba ir Baltų-slavų kalbos · Avestos kalba ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Baltų-slavų kalbos ir Įnagininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Įnagininkas ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Baltų-slavų kalbos ir Įvardis · Indoeuropiečių prokalbė ir Įvardis ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Baltų-slavų kalbos · Balsis ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Baltarusių kalba ir Baltų-slavų kalbos · Baltarusių kalba ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos · Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos · Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Baltijos jūra ir Baltų-slavų kalbos · Baltijos jūra ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Baltų-slavų kalbos ir Būdvardis · Būdvardis ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Bulgarų kalba
Bulgarų kalba (български език) – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų grupės pietų slavų pogrupio kalba.
Baltų-slavų kalbos ir Bulgarų kalba · Bulgarų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Cirkumfleksas
Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Baltų-slavų kalbos ir Cirkumfleksas · Cirkumfleksas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Dakų kalba
Spėjamai dakiškas įrašas graikų ir lotynų raidėmis ant keramikos dirbinio, rasto Pojanoje Dakų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota dakų, kaip manoma iki VI a. Balkanuose ir priskiriama hipotetinėms paleobalkanų kalboms.
Baltų-slavų kalbos ir Dakų kalba · Dakų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Baltų-slavų kalbos ir Dalyvis (gramatika) · Dalyvis (gramatika) ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Baltų-slavų kalbos ir Daugiskaita · Daugiskaita ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Baltų-slavų kalbos ir Dvigarsis · Dvigarsis ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Baltų-slavų kalbos ir Etimologija · Etimologija ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Ferdinand de Saussure
Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų kalbininkas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.
Baltų-slavų kalbos ir Ferdinand de Saussure · Ferdinand de Saussure ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Baltų-slavų kalbos ir Fonetika · Fonetika ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Baltų-slavų kalbos ir Fonologija · Fonologija ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Frederik Kortlandt
Frederikas Hermanas Anri (Fricas) Kortlandtas (1946 m. birželio 19 d. Utrechtas, Nyderlandai) – Leideno universiteto aprašomosios ir lyginamosios kalbotyros profesorius.
Baltų-slavų kalbos ir Frederik Kortlandt · Frederik Kortlandt ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Baltų-slavų kalbos ir Galūnė (kalbotyra) · Galūnė (kalbotyra) ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Baltų-slavų kalbos ir Galininkas · Galininkas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Baltų-slavų kalbos ir Germanų kalbos · Germanų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Baltų-slavų kalbos ir Germanų prokalbė · Germanų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Glotochronologija
Glotochronologija (iš 'kalba', χρóνος 'laikas' ir λόγος 'žodis', 'mokymas') − hipotetinis lyginamosios kalbotyros metodas, kuriuo siekiama nustatyti galimąsusijusių kalbų atsiskyrimo laiką, remiantis hipoteze, kad bazinis kalbos žodynas kinta maždaug tolygiu greičiu.
Baltų-slavų kalbos ir Glotochronologija · Glotochronologija ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Baltų-slavų kalbos ir Graikų kalba · Graikų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Baltų-slavų kalbos ir Gramatinis skaičius · Gramatinis skaičius ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Hetitų kalba
Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kuriąvartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).
Baltų-slavų kalbos ir Hetitų kalba · Hetitų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Baltų-slavų kalbos ir Hipotezė · Hipotezė ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Indoiranėnų kalbos
Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.
Baltų-slavų kalbos ir Indoiranėnų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Indoiranėnų kalbos ·
Italikų kalbos
Italikų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kentuminių kalbų grupė.
Baltų-slavų kalbos ir Italikų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Italikų kalbos ·
Italikų-keltų kalbos
Italikų-keltų kalbos, arba keltų-italikų hipotezė – lingvistinis požiūris, pagal kurį italikų ir keltų kalbos laikomos artimiausiomis giminaitėmis, kilusiomis iš bendros prokalbės.
Baltų-slavų kalbos ir Italikų-keltų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Italikų-keltų kalbos ·
Jerzy Kuryłowicz
Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.
Baltų-slavų kalbos ir Jerzy Kuryłowicz · Indoeuropiečių prokalbė ir Jerzy Kuryłowicz ·
Kalbinis sluoksnis
Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.
Baltų-slavų kalbos ir Kalbinis sluoksnis · Indoeuropiečių prokalbė ir Kalbinis sluoksnis ·
Karl Brugmann
Karlas Brugmanas (1849 m. kovo 16 d. Vysbadene, Vokietijoje – 1919 m. birželio 26 d. Leipcige, Vokietijoje) – Vokietijos kalbininkas, indoeuropiečių kalbų lyginamosios kalbotyros specialistas, vienas iškiliausių jaunagramatikių mokyklos atstovų.
Baltų-slavų kalbos ir Karl Brugmann · Indoeuropiečių prokalbė ir Karl Brugmann ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Baltų-slavų kalbos ir Kilmininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Kilmininkas ·
Kirčiuotė
Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.
Baltų-slavų kalbos ir Kirčiuotė · Indoeuropiečių prokalbė ir Kirčiuotė ·
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Baltų-slavų kalbos ir Kirtis · Indoeuropiečių prokalbė ir Kirtis ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų-slavų kalbos ir Latvių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Latvių kalba ·
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Baltų-slavų kalbos ir Leksika · Indoeuropiečių prokalbė ir Leksika ·
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Baltų-slavų kalbos ir Lenkų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Lenkų kalba ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba ·
Lietuvių raštų kalba
Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.
Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių raštų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių raštų kalba ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Baltų-slavų kalbos ir Linksnis · Indoeuropiečių prokalbė ir Linksnis ·
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Baltų-slavų kalbos ir Lyginamoji kalbotyra · Indoeuropiečių prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra ·
Makedonų kalba
Makedonų kalba (македонски јазик) – pietų slavų kalba.
Baltų-slavų kalbos ir Makedonų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Makedonų kalba ·
Metodologija
Metodologija – metodų teorija; pažinimo pažangos sąlygų samprata, kuri apima mokslinės mąstysenos principus.
Baltų-slavų kalbos ir Metodologija · Indoeuropiečių prokalbė ir Metodologija ·
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Baltų-slavų kalbos ir Morfema · Indoeuropiečių prokalbė ir Morfema ·
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Baltų-slavų kalbos ir Morfologija (kalbotyra) · Indoeuropiečių prokalbė ir Morfologija (kalbotyra) ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Baltų-slavų kalbos ir Naudininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Naudininkas ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Baltų-slavų kalbos ir Nuosaka · Indoeuropiečių prokalbė ir Nuosaka ·
Olegas Trubačiovas
Olegas Trubačiovas (1930 m. spalio 23 d. Stalingradas, Rusijos TFSR – 2002 m. kovo 9 d. Maskva, Rusija) – tarybinis ir rusų kalbininkas slavistas, slavų kalbų etimologijos ir slavų onomastikos tyrėjas; lyginamosios – istorinės kalbotyros specialistas, leksikografas.
Baltų-slavų kalbos ir Olegas Trubačiovas · Indoeuropiečių prokalbė ir Olegas Trubačiovas ·
Oswald Szemerényi
Osvaldas Semerenis (1913 m. rugsėjo 7 d. Londone, Anglijoje – 1996 m. gruodžio 29 d. Breisgau Freiburge, Vokietijoje) – vengrų ir britų indoeuropeistas, daug nuveikęs lyginamosios kalbotyros srityje, studijavęs indoiranėnų kalbas, prokalbės fonetinius dėsnius, laringalų teoriją.
Baltų-slavų kalbos ir Oswald Szemerényi · Indoeuropiečių prokalbė ir Oswald Szemerényi ·
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Baltų-slavų kalbos ir Palatalizacija · Indoeuropiečių prokalbė ir Palatalizacija ·
Paradigma (kalbotyra)
Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.
Baltų-slavų kalbos ir Paradigma (kalbotyra) · Indoeuropiečių prokalbė ir Paradigma (kalbotyra) ·
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Baltų-slavų kalbos ir Perfektas · Indoeuropiečių prokalbė ir Perfektas ·
Pietų slavų kalbos
Pietų slavų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų kalbų grupė.
Baltų-slavų kalbos ir Pietų slavų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Pietų slavų kalbos ·
Pietryčių Europa
Pietryčių Europa – geografinis bei geopolitinis terminas, apibūdinantis Balkanų pusiasalio valstybes, kartais įtraukiant ir Turkiją.
Baltų-slavų kalbos ir Pietryčių Europa · Indoeuropiečių prokalbė ir Pietryčių Europa ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Baltų-slavų kalbos ir Priebalsis · Indoeuropiečių prokalbė ir Priebalsis ·
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Baltų-slavų kalbos ir Priegaidė · Indoeuropiečių prokalbė ir Priegaidė ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Baltų-slavų kalbos ir Priesaga · Indoeuropiečių prokalbė ir Priesaga ·
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Baltų-slavų kalbos ir Prokalbė · Indoeuropiečių prokalbė ir Prokalbė ·
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Baltų-slavų kalbos ir Redukcija (kalbotyra) · Indoeuropiečių prokalbė ir Redukcija (kalbotyra) ·
Rusų kalba
Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.
Baltų-slavų kalbos ir Rusų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Rusų kalba ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Baltų-slavų kalbos ir Rusija · Indoeuropiečių prokalbė ir Rusija ·
Rytų slavų kalbos
Rytų slavų kalbos – viena iš trijų regioninių slavų kalbos šakų, kuria šiuo metu kalbama Rytų Europoje.
Baltų-slavų kalbos ir Rytų slavų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Rytų slavų kalbos ·
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Baltų-slavų kalbos ir Sanskritas · Indoeuropiečių prokalbė ir Sanskritas ·
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Baltų-slavų kalbos ir Satemizacija · Indoeuropiečių prokalbė ir Satemizacija ·
Semantika
Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.
Baltų-slavų kalbos ir Semantika · Indoeuropiečių prokalbė ir Semantika ·
Senoji bažnytinė slavų kalba
Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – pirmoji literatūrinė slavų kalba, sudaryta X a. Salonikų apylinkėse, Graikijos Makedonijoje vartotos slavų tarmės pagrindu.
Baltų-slavų kalbos ir Senoji bažnytinė slavų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Senoji bažnytinė slavų kalba ·
Senoji rusų kalba
Senoji rusų kalba, arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje.
Baltų-slavų kalbos ir Senoji rusų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Senoji rusų kalba ·
Serbų-kroatų kalba
Serbų-kroatų kalba (cрпскохрватски / srpskohrvatski) – pietų slavų kalba, kurios paplitimo arealas apima dabartinės Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Juodkalnijos teritorijas.
Baltų-slavų kalbos ir Serbų-kroatų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Serbų-kroatų kalba ·
Sergejus Starostinas
Sergejus Starostinas (1953 m. kovo 24 d. Maskva, Tarybų Rusija – 2005 m. rugsėjo 30 d. Maskva, Rusija) – rusų istorinės-lyginamosios kalbotyros ir filologijos specialistas, bene žinomiausias dėl hipotetinių prokalbių rekonstrukcijos, įskaitant prieštaringai vertinamąAltajaus kalbų teoriją, Dene-Kaukazo kalbų hipotezės sudarymąir jo teikiamas dar ankstesnes borėjų kalbas.
Baltų-slavų kalbos ir Sergejus Starostinas · Indoeuropiečių prokalbė ir Sergejus Starostinas ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Baltų-slavų kalbos ir Skaitvardis · Indoeuropiečių prokalbė ir Skaitvardis ·
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Baltų-slavų kalbos ir Sklandieji priebalsiai · Indoeuropiečių prokalbė ir Sklandieji priebalsiai ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Baltų-slavų kalbos ir Skolinys · Indoeuropiečių prokalbė ir Skolinys ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Baltų-slavų kalbos ir Slavų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Slavų kalbos ·
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Baltų-slavų kalbos ir Slavų prokalbė · Indoeuropiečių prokalbė ir Slavų prokalbė ·
Slovakų kalba
Slovakų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, vakarų slavų kalbų šakai (kartu su lenkų, čekų ir sorbų kalbomis).
Baltų-slavų kalbos ir Slovakų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Slovakų kalba ·
Slovėnų kalba
Slovėnų kalba – pietų slavų kalba, vartojama slovėnų.
Baltų-slavų kalbos ir Slovėnų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Slovėnų kalba ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Baltų-slavų kalbos ir Tarinys · Indoeuropiečių prokalbė ir Tarinys ·
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Baltų-slavų kalbos ir Tarmė · Indoeuropiečių prokalbė ir Tarmė ·
Tocharų kalbos
Tocharų kalbos – indoeuropiečių kalbų, kurios III–II tūkstantmetyje pr.
Baltų-slavų kalbos ir Tocharų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Tocharų kalbos ·
Trakų kalba
Trakų kalba – indoeuropiečių šeimai priklausanti kalba, viena senųjų kalbų, vartotų Balkanuose Antikos laikais.
Baltų-slavų kalbos ir Trakų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Trakų kalba ·
Ukrainiečių kalba
Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba.
Baltų-slavų kalbos ir Ukrainiečių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Ukrainiečių kalba ·
Vakarų slavų kalbos
Vakarų slavų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų kalbų grupė.
Baltų-slavų kalbos ir Vakarų slavų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Vakarų slavų kalbos ·
Václav Blažek
Vaclavas Blažekas (1959 m. balandžio 23 d. Sokolovas, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, lyginamosios-istorinės kalbotyros specialistas, Masaryko universiteto (Brno, Čekija) profesorius, taip pat dėsto Vakarų Čekijos universitete Pilzene.
Baltų-slavų kalbos ir Václav Blažek · Indoeuropiečių prokalbė ir Václav Blažek ·
Vedų kalba
XIX a. Rigvedos rankraštis vedų kalba Vedų kalba arba Vedų sanskritas – indoarijų kalba, laikoma klasikinio sanskrito pirmtake bei viena ankstyviausių indoiranėnų prokalbės atšakų.
Baltų-slavų kalbos ir Vedų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Vedų kalba ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Baltų-slavų kalbos ir Veiksmažodis · Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksmažodis ·
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų-slavų kalbos ir VI amžius · Indoeuropiečių prokalbė ir VI amžius ·
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Baltų-slavų kalbos ir Viačeslavas Ivanovas · Indoeuropiečių prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas ·
Vidurio Europa
Kultūriniai Europos regionai. Vidurio Europa – mėlyna Centrinė Europa, arba Vidurio Europa – regionas, užimantis ne visuomet taip pat nusakomąteritorijąEuropos centrinėje dalyje.
Baltų-slavų kalbos ir Vidurio Europa · Indoeuropiečių prokalbė ir Vidurio Europa ·
Vladislavas Ilič Svityčius
Vladislavas Ilič Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologijąir ginčytinąnostratinę teoriją.
Baltų-slavų kalbos ir Vladislavas Ilič Svityčius · Indoeuropiečių prokalbė ir Vladislavas Ilič Svityčius ·
William Riegel Schmalstieg
Viljamas Rygelis Šmòlstygas (1929 m. spalio 3 d. Sejeris, Pensilvanija, JAV ― 2021 m. sausio 22 d. Lankasteris, Pensilvanija, JAV) – JAV kalbininkas, baltistas, slavistas, indoeuropeistas, vertėjas.
Baltų-slavų kalbos ir William Riegel Schmalstieg · Indoeuropiečių prokalbė ir William Riegel Schmalstieg ·
XIV amžius pr. m. e.
Keturioliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1400 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 1301 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Baltų-slavų kalbos ir XIV amžius pr. m. e. · Indoeuropiečių prokalbė ir XIV amžius pr. m. e. ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų-slavų kalbos ir XIX amžius · Indoeuropiečių prokalbė ir XIX amžius ·
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų-slavų kalbos ir XVIII amžius · Indoeuropiečių prokalbė ir XVIII amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų-slavų kalbos ir XX amžius · Indoeuropiečių prokalbė ir XX amžius ·
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.
Baltų-slavų kalbos ir Zigmas Zinkevičius · Indoeuropiečių prokalbė ir Zigmas Zinkevičius ·
1956 m.
1956 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir Baltų-slavų kalbos · 1956 m. ir Indoeuropiečių prokalbė ·
2 tūkstantmetis pr. m. e.
valstybės Trundholmo saulės vežimas, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr.
2 tūkstantmetis pr. m. e. ir Baltų-slavų kalbos · 2 tūkstantmetis pr. m. e. ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė panašumų
Palyginimas tarp Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė
Baltų-slavų kalbos yra 156 santykius, o Indoeuropiečių prokalbė turi 442. Kaip jie turi bendro 110, Jaccard indeksas yra 18.39% = 110 / (156 + 442).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
