Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių kalba

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių kalba

Baltų-slavų kalbos vs. Lietuvių kalba

Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas. Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.

Panašumai tarp Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių kalba

Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių kalba turi 77 dalykų dažni (Unijapedija): Adalbertas Becenbergeris, Akūtas, Antoine Meillet, August Schleicher, Įnagininkas, Įvardis, Čekų kalba, Balsis, Baltarusių kalba, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Būdvardis, Christian Schweigaard Stang, Cirkumfleksas, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Dvigarsis, Etimologija, Ferdinand de Saussure, Fonetika, Fonologija, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Graikų kalba, Gramatinis skaičius, Hipotezė, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Jan Niecisław Baudouin de Courtenay, Karl Brugmann, ..., Kilmininkas, Kirčiuotė, Kirtis, Latvių kalba, Leksika, Lenkų kalba, Lietuvių raštų kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Linksnis, Lyginamoji kalbotyra, Morfologija (kalbotyra), Naudininkas, Nuosaka, Olegas Trubačiovas, Palatalizacija, Paradigma (kalbotyra), Perfektas, Pietro Umberto Dini, Prūsų kalba, Priebalsis, Priegaidė, Priesaga, Rainer Eckert, Redukcija (kalbotyra), Rusų kalba, Rusija, Sanskritas, Semantika, Senoji rusų kalba, Sintaksė, Skaitvardis, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, Sosiūro-Fortunatovo dėsnis, Tarinys, Tarmė, Vandenvardis, Veiksmažodis, Viačeslavas Ivanovas, VII amžius, Vladimiras Toporovas, William Riegel Schmalstieg, XIX amžius, XVIII amžius, XX amžius, Zigmas Zinkevičius. Išplėsti indeksą (47 daugiau) »

Adalbertas Becenbergeris

Adalbertas Becenbergeris (1851 m. balandžio 14 d. Kaselis – 1922 m. spalio 31 d. Karaliaučius) – vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas.

Adalbertas Becenbergeris ir Baltų-slavų kalbos · Adalbertas Becenbergeris ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Akūtas

Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.

Akūtas ir Baltų-slavų kalbos · Akūtas ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Antoine Meillet

Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.

Antoine Meillet ir Baltų-slavų kalbos · Antoine Meillet ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

August Schleicher

Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.

August Schleicher ir Baltų-slavų kalbos · August Schleicher ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Įnagininkas

Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.

Baltų-slavų kalbos ir Įnagininkas · Lietuvių kalba ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »

Įvardis

Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.

Baltų-slavų kalbos ir Įvardis · Lietuvių kalba ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »

Čekų kalba

Čekų kalba – vakarų slavų kalba, kuria kalba daugiau nei 10 milijonų žmonių.

Baltų-slavų kalbos ir Čekų kalba · Lietuvių kalba ir Čekų kalba · Žiūrėti daugiau »

Balsis

Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.

Balsis ir Baltų-slavų kalbos · Balsis ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Baltarusių kalba

Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.

Baltarusių kalba ir Baltų-slavų kalbos · Baltarusių kalba ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Baltų kalbos

Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.

Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos · Baltų kalbos ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Baltų prokalbė

Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.

Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos · Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).

Baltų-slavų kalbos ir Būdvardis · Būdvardis ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Christian Schweigaard Stang

Kristianas Šveigoras Stangas (1900 m. kovo 15 d. Kristianija, Švedijos–Norvegijos unija –1977 m. liepos 2 d. Kirkenesas, Norvegija) – norvegų kalbininkas, baltistas ir slavistas, Oslo universitete nuo 1938 m.

Baltų-slavų kalbos ir Christian Schweigaard Stang · Christian Schweigaard Stang ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Cirkumfleksas

Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.

Baltų-slavų kalbos ir Cirkumfleksas · Cirkumfleksas ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Dalyvis (gramatika)

Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.

Baltų-slavų kalbos ir Dalyvis (gramatika) · Dalyvis (gramatika) ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Daugiskaita

Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.

Baltų-slavų kalbos ir Daugiskaita · Daugiskaita ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Dvigarsis

Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.

Baltų-slavų kalbos ir Dvigarsis · Dvigarsis ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Etimologija

Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.

Baltų-slavų kalbos ir Etimologija · Etimologija ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Ferdinand de Saussure

Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų kalbininkas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.

Baltų-slavų kalbos ir Ferdinand de Saussure · Ferdinand de Saussure ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Fonetika

Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).

Baltų-slavų kalbos ir Fonetika · Fonetika ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Fonologija

Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.

Baltų-slavų kalbos ir Fonologija · Fonologija ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Galūnė (kalbotyra)

Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.

Baltų-slavų kalbos ir Galūnė (kalbotyra) · Galūnė (kalbotyra) ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Galininkas

Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).

Baltų-slavų kalbos ir Galininkas · Galininkas ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Graikų kalba

Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.

Baltų-slavų kalbos ir Graikų kalba · Graikų kalba ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Gramatinis skaičius

Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.

Baltų-slavų kalbos ir Gramatinis skaičius · Gramatinis skaičius ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Hipotezė

Hipotezė („spėjimas“).

Baltų-slavų kalbos ir Hipotezė · Hipotezė ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių prokalbė

Indoeuropiečių migracija isbn.

Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Jan Niecisław Baudouin de Courtenay

Janas Boduenas de Kurtenė (1845 m. kovo 13 d. Radzyminas, Lenkija – 1929 m. lapkričio 3 d. Varšuva) – lenkų kalbininkas.

Baltų-slavų kalbos ir Jan Niecisław Baudouin de Courtenay · Jan Niecisław Baudouin de Courtenay ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Karl Brugmann

Karlas Brugmanas (1849 m. kovo 16 d. Vysbadene, Vokietijoje – 1919 m. birželio 26 d. Leipcige, Vokietijoje) – Vokietijos kalbininkas, indoeuropiečių kalbų lyginamosios kalbotyros specialistas, vienas iškiliausių jaunagramatikių mokyklos atstovų.

Baltų-slavų kalbos ir Karl Brugmann · Karl Brugmann ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Kilmininkas

Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).

Baltų-slavų kalbos ir Kilmininkas · Kilmininkas ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Kirčiuotė

Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.

Baltų-slavų kalbos ir Kirčiuotė · Kirčiuotė ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Kirtis

Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.

Baltų-slavų kalbos ir Kirtis · Kirtis ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Latvių kalba

Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Baltų-slavų kalbos ir Latvių kalba · Latvių kalba ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Leksika

Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.

Baltų-slavų kalbos ir Leksika · Leksika ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lenkų kalba

220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.

Baltų-slavų kalbos ir Lenkų kalba · Lenkų kalba ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių raštų kalba

Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.

Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių raštų kalba · Lietuvių kalba ir Lietuvių raštų kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Baltų-slavų kalbos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvių kalba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Linksnis

Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.

Baltų-slavų kalbos ir Linksnis · Lietuvių kalba ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »

Lyginamoji kalbotyra

Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.

Baltų-slavų kalbos ir Lyginamoji kalbotyra · Lietuvių kalba ir Lyginamoji kalbotyra · Žiūrėti daugiau »

Morfologija (kalbotyra)

Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.

Baltų-slavų kalbos ir Morfologija (kalbotyra) · Lietuvių kalba ir Morfologija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Naudininkas

Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.

Baltų-slavų kalbos ir Naudininkas · Lietuvių kalba ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »

Nuosaka

Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.

Baltų-slavų kalbos ir Nuosaka · Lietuvių kalba ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »

Olegas Trubačiovas

Olegas Trubačiovas (1930 m. spalio 23 d. Stalingradas, Rusijos TFSR – 2002 m. kovo 9 d. Maskva, Rusija) – tarybinis ir rusų kalbininkas slavistas, slavų kalbų etimologijos ir slavų onomastikos tyrėjas; lyginamosios – istorinės kalbotyros specialistas, leksikografas.

Baltų-slavų kalbos ir Olegas Trubačiovas · Lietuvių kalba ir Olegas Trubačiovas · Žiūrėti daugiau »

Palatalizacija

Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).

Baltų-slavų kalbos ir Palatalizacija · Lietuvių kalba ir Palatalizacija · Žiūrėti daugiau »

Paradigma (kalbotyra)

Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.

Baltų-slavų kalbos ir Paradigma (kalbotyra) · Lietuvių kalba ir Paradigma (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Perfektas

Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).

Baltų-slavų kalbos ir Perfektas · Lietuvių kalba ir Perfektas · Žiūrėti daugiau »

Pietro Umberto Dini

Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pjetrasanta, Toskana, Italija) – italų kalbininkas, baltistas.

Baltų-slavų kalbos ir Pietro Umberto Dini · Lietuvių kalba ir Pietro Umberto Dini · Žiūrėti daugiau »

Prūsų kalba

Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.

Baltų-slavų kalbos ir Prūsų kalba · Lietuvių kalba ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »

Priebalsis

Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.

Baltų-slavų kalbos ir Priebalsis · Lietuvių kalba ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »

Priegaidė

Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.

Baltų-slavų kalbos ir Priegaidė · Lietuvių kalba ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »

Priesaga

Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.

Baltų-slavų kalbos ir Priesaga · Lietuvių kalba ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »

Rainer Eckert

Iš kairės į dešinę: Raineris Ekertas, Jochenas Rangė ir Štefanas Kesleris, 2013 m. Raineris Ekertas (1931 m. gruodžio 10 d. Česka Kamenicė, Čekoslovakija) – vokiečių baltistas.

Baltų-slavų kalbos ir Rainer Eckert · Lietuvių kalba ir Rainer Eckert · Žiūrėti daugiau »

Redukcija (kalbotyra)

Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.

Baltų-slavų kalbos ir Redukcija (kalbotyra) · Lietuvių kalba ir Redukcija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Rusų kalba

Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.

Baltų-slavų kalbos ir Rusų kalba · Lietuvių kalba ir Rusų kalba · Žiūrėti daugiau »

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Baltų-slavų kalbos ir Rusija · Lietuvių kalba ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Sanskritas

Sanskritas (skr. संस्कृत.

Baltų-slavų kalbos ir Sanskritas · Lietuvių kalba ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »

Semantika

Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.

Baltų-slavų kalbos ir Semantika · Lietuvių kalba ir Semantika · Žiūrėti daugiau »

Senoji rusų kalba

Senoji rusų kalba, arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje.

Baltų-slavų kalbos ir Senoji rusų kalba · Lietuvių kalba ir Senoji rusų kalba · Žiūrėti daugiau »

Sintaksė

Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.

Baltų-slavų kalbos ir Sintaksė · Lietuvių kalba ir Sintaksė · Žiūrėti daugiau »

Skaitvardis

Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.

Baltų-slavų kalbos ir Skaitvardis · Lietuvių kalba ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »

Sklandieji priebalsiai

Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.

Baltų-slavų kalbos ir Sklandieji priebalsiai · Lietuvių kalba ir Sklandieji priebalsiai · Žiūrėti daugiau »

Skolinys

Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.

Baltų-slavų kalbos ir Skolinys · Lietuvių kalba ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »

Slavų kalbos

Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.

Baltų-slavų kalbos ir Slavų kalbos · Lietuvių kalba ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Sosiūro-Fortunatovo dėsnis

Sosiūro-Fortunatovo dėsnis – fonetinis dėsnis, kurį, nepriklausomai vienas nuo kito, atrado F. Fortunatovas (1895 m.) ir F. de Sosiūras (1896 m.). Jis galioja slavų ir baltų (konkrečiai – lietuvių) kalbose.

Baltų-slavų kalbos ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Lietuvių kalba ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Tarinys

Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.

Baltų-slavų kalbos ir Tarinys · Lietuvių kalba ir Tarinys · Žiūrėti daugiau »

Tarmė

Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Baltų-slavų kalbos ir Tarmė · Lietuvių kalba ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »

Vandenvardis

Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.

Baltų-slavų kalbos ir Vandenvardis · Lietuvių kalba ir Vandenvardis · Žiūrėti daugiau »

Veiksmažodis

Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.

Baltų-slavų kalbos ir Veiksmažodis · Lietuvių kalba ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »

Viačeslavas Ivanovas

Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.

Baltų-slavų kalbos ir Viačeslavas Ivanovas · Lietuvių kalba ir Viačeslavas Ivanovas · Žiūrėti daugiau »

VII amžius

Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.

Baltų-slavų kalbos ir VII amžius · Lietuvių kalba ir VII amžius · Žiūrėti daugiau »

Vladimiras Toporovas

Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.

Baltų-slavų kalbos ir Vladimiras Toporovas · Lietuvių kalba ir Vladimiras Toporovas · Žiūrėti daugiau »

William Riegel Schmalstieg

Viljamas Rygelis Šmòlstygas (1929 m. spalio 3 d. Sejeris, Pensilvanija, JAV ― 2021 m. sausio 22 d. Lankasteris, Pensilvanija, JAV) – JAV kalbininkas, baltistas, slavistas, indoeuropeistas, vertėjas.

Baltų-slavų kalbos ir William Riegel Schmalstieg · Lietuvių kalba ir William Riegel Schmalstieg · Žiūrėti daugiau »

XIX amžius

Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.

Baltų-slavų kalbos ir XIX amžius · Lietuvių kalba ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »

XVIII amžius

Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.

Baltų-slavų kalbos ir XVIII amžius · Lietuvių kalba ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Baltų-slavų kalbos ir XX amžius · Lietuvių kalba ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »

Zigmas Zinkevičius

Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.

Baltų-slavų kalbos ir Zigmas Zinkevičius · Lietuvių kalba ir Zigmas Zinkevičius · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių kalba

Baltų-slavų kalbos yra 156 santykius, o Lietuvių kalba turi 434. Kaip jie turi bendro 77, Jaccard indeksas yra 13.05% = 77 / (156 + 434).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »