Greičiau nei naršyklėje!
156 santykiai: Abliatyvas, Adalbertas Becenbergeris, Akūtas, Akcentologija, Albanų kalba, Anachronizmas, Antanas Klimas, Antoine Meillet, Aoristas, Archaizmas, Archeologija, Armėnų kalba, Asimiliacija (kalbotyra), August Schleicher, Avestos kalba, Įnagininkas, Įvardis, Čekų kalba, Balsis, Baltarusių kalba, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltijos finų kalbos, Baltijos jūra, Būdvardis, Bulgarų kalba, Christian Schweigaard Stang, Cirkumfleksas, Dakų kalba, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Dniepras, Dvigarsis, Etimologija, Etninė grupė, Ferdinand de Saussure, Fonetika, Fonologija, Frederik Kortlandt, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Geminacija, Genetika, Germanų kalbos, Germanų prokalbė, Glotochronologija, Graikų kalba, Gramatinis skaičius, Hetitų kalba, Hipotezė, ..., Hirto dėsnis, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Indoiranėnų kalbos, Italikų kalbos, Italikų-keltų kalbos, Jan Niecisław Baudouin de Courtenay, Jānis Endzelīns, Jerzy Kuryłowicz, Kalbų sąjunga, Kalbinis sluoksnis, Karl Brugmann, Kilmininkas, Kirčiuotė, Kirtis, Kyjivas, Latvių kalba, Leksika, Lenkų kalba, Lietuvių kalba, Lietuvių raštų kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Linksnis, Lužitėnų kultūra, Lyginamoji kalbotyra, Makedonų kalba, Maskva, Metatezė, Metatonija, Metodologija, Michailas Lomonosovas, Morfema, Morfologija (kalbotyra), Naudininkas, Nuosaka, Olegas Trubačiovas, Oswald Szemerényi, Palatalizacija, Paradigma (kalbotyra), Pederseno dėsnis, Perfektas, Pietų slavų kalbos, Pietro Umberto Dini, Pietryčių Europa, Pleofonija, Prūsų kalba, Priebalsis, Priegaidė, Priesaga, Prokalbė, Prozodija, Rainer Eckert, Redukcija (kalbotyra), Rusų kalba, Rusija, Rytų Europa, Rytų slavų kalbos, Sanskritas, Satemizacija, Semantika, Senoji bažnytinė slavų kalba, Senoji rusų kalba, Serbų-kroatų kalba, Sergejus Starostinas, Sintaksė, Skaitvardis, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Slovakų kalba, Slovėnų kalba, Sorbų kalbos, Sosiūro-Fortunatovo dėsnis, Tadeusz Lehr-Spławiński, Tarinys, Tarmė, Tarmių tęstinumas, Tocharų kalbos, Trakų kalba, Ukrainiečių kalba, Vakarų slavų kalbos, Vandenvardis, Václav Blažek, Vedų kalba, Veiksmažodis, VI amžius, Viačeslavas Ivanovas, Vidurio Europa, VII amžius, Vinterio dėsnis, Virvelinės keramikos kultūra, Vladimiras Toporovas, Vladislavas Ilič Svityčius, Vysla, William Riegel Schmalstieg, XIII amžius pr. m. e., XIV amžius pr. m. e., XIX amžius, XVIII amžius, XX amžius, Zigmas Zinkevičius, 1 tūkstantmetis pr. m. e., 1923 m., 1956 m., 2 tūkstantmetis pr. m. e.. Išplėsti indeksą (106 daugiau) »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Adalbertas Becenbergeris
Adalbertas Becenbergeris (1851 m. balandžio 14 d. Kaselis – 1922 m. spalio 31 d. Karaliaučius) – vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Adalbertas Becenbergeris · Žiūrėti daugiau »
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Akūtas · Žiūrėti daugiau »
Akcentologija
Akcentologija (– kirtis + – mokslas) – kalbotyros sritis, apimanti kurios nors kalbos kirčio, priegaidės, kirčiavimo sistemos ir jos vystymosi tyrimus.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Akcentologija · Žiūrėti daugiau »
Albanų kalba
Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Albanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Anachronizmas
smuiku Anachronizmas (iš 'prieš' + χρόνος 'laikas') – meno kūrinys, archeologinis radinys, dirbinys ar kitas objektas, idėjos, tradicijos ir t. t., neegzistavusios bei nederančios vaizduojamame ar nagrinėjamame laikotarpyje.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Anachronizmas · Žiūrėti daugiau »
Antanas Klimas
Antanas Klimas (1924 m. balandžio 17 d. Pelekonyse, Jiezno valsčius – 2016 m. rugsėjo 18 d. Braitone, JAV) – Lietuvos kalbininkas, mokslų daktaras.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Antanas Klimas · Žiūrėti daugiau »
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Antoine Meillet · Žiūrėti daugiau »
Aoristas
Aoristas (iš 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Aoristas · Žiūrėti daugiau »
Archaizmas
Archaizmas (iš – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Archaizmas · Žiūrėti daugiau »
Archeologija
Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Archeologija · Žiūrėti daugiau »
Armėnų kalba
Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirągrupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Armėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Asimiliacija (kalbotyra)
Asimiliãcija – tai procesas, kai vienas garsas tampa panašus į greta stovintį kitąkuriuo nors aspektu ar tam tikrais atvejais visai išnyksta.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Asimiliacija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir August Schleicher · Žiūrėti daugiau »
Avestos kalba
Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Avestos kalba · Žiūrėti daugiau »
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »
Čekų kalba
Čekų kalba – vakarų slavų kalba, kuria kalba daugiau nei 10 milijonų žmonių.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Čekų kalba · Žiūrėti daugiau »
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Balsis · Žiūrėti daugiau »
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Baltarusių kalba · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Baltijos finų kalbos
Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Baltijos finų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »
Bulgarų kalba
Bulgarų kalba (български език) – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų grupės pietų slavų pogrupio kalba.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Bulgarų kalba · Žiūrėti daugiau »
Christian Schweigaard Stang
Kristianas Šveigoras Stangas (1900 m. kovo 15 d. Kristianija, Švedijos–Norvegijos unija –1977 m. liepos 2 d. Kirkenesas, Norvegija) – norvegų kalbininkas, baltistas ir slavistas, Oslo universitete nuo 1938 m.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Christian Schweigaard Stang · Žiūrėti daugiau »
Cirkumfleksas
Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Cirkumfleksas · Žiūrėti daugiau »
Dakų kalba
Spėjamai dakiškas įrašas graikų ir lotynų raidėmis ant keramikos dirbinio, rasto Pojanoje Dakų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota dakų, kaip manoma iki VI a. Balkanuose ir priskiriama hipotetinėms paleobalkanų kalboms.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Dakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Dalyvis (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »
Dniepras
Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Dniepras · Žiūrėti daugiau »
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Dvigarsis · Žiūrėti daugiau »
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Etimologija · Žiūrėti daugiau »
Etninė grupė
Etninė grupė, etnosas – tai istoriškai susiformavusi žmonių grupė, turinti bendrų kalbos, kultūros, religijos bruožų.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Etninė grupė · Žiūrėti daugiau »
Ferdinand de Saussure
Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų kalbininkas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Ferdinand de Saussure · Žiūrėti daugiau »
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Fonologija · Žiūrėti daugiau »
Frederik Kortlandt
Frederikas Hermanas Anri (Fricas) Kortlandtas (1946 m. birželio 19 d. Utrechtas, Nyderlandai) – Leideno universiteto aprašomosios ir lyginamosios kalbotyros profesorius.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Frederik Kortlandt · Žiūrėti daugiau »
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »
Geminacija
Geminacija, arba dvigubinimas ('dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Geminacija · Žiūrėti daugiau »
Genetika
DNR - paveldimos informacijos nešėja Genetika ('gimdyti') – biologijos mokslo šaka, tirianti genetinės medžiagos koduojamąinformaciją(pvz., genus), paveldimumo ir kintamumo dėsnius.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Genetika · Žiūrėti daugiau »
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Glotochronologija
Glotochronologija (iš 'kalba', χρóνος 'laikas' ir λόγος 'žodis', 'mokymas') − hipotetinis lyginamosios kalbotyros metodas, kuriuo siekiama nustatyti galimąsusijusių kalbų atsiskyrimo laiką, remiantis hipoteze, kad bazinis kalbos žodynas kinta maždaug tolygiu greičiu.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Glotochronologija · Žiūrėti daugiau »
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »
Hetitų kalba
Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kuriąvartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Hetitų kalba · Žiūrėti daugiau »
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Hipotezė · Žiūrėti daugiau »
Hirto dėsnis
Hirto dėsnis (Hirto – Illič-Svityčiaus dėsnis) – baltų ir slavų kalbose galiojantis fonetinis dėsnis, 1895 m. atrastas Vokietijos kalbininko H. Hirto.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Hirto dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Indoiranėnų kalbos
Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Indoiranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Italikų kalbos
Italikų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kentuminių kalbų grupė.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Italikų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Italikų-keltų kalbos
Italikų-keltų kalbos, arba keltų-italikų hipotezė – lingvistinis požiūris, pagal kurį italikų ir keltų kalbos laikomos artimiausiomis giminaitėmis, kilusiomis iš bendros prokalbės.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Italikų-keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Jan Niecisław Baudouin de Courtenay
Janas Boduenas de Kurtenė (1845 m. kovo 13 d. Radzyminas, Lenkija – 1929 m. lapkričio 3 d. Varšuva) – lenkų kalbininkas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Jan Niecisław Baudouin de Courtenay · Žiūrėti daugiau »
Jānis Endzelīns
Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Jānis Endzelīns · Žiūrėti daugiau »
Jerzy Kuryłowicz
Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Jerzy Kuryłowicz · Žiūrėti daugiau »
Kalbų sąjunga
Kalbų sąjunga – kalbų grupė, kuri dėl geografinio artumo ir kalbų kontaktų pasižymi bendrais bruožais.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Kalbų sąjunga · Žiūrėti daugiau »
Kalbinis sluoksnis
Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Kalbinis sluoksnis · Žiūrėti daugiau »
Karl Brugmann
Karlas Brugmanas (1849 m. kovo 16 d. Vysbadene, Vokietijoje – 1919 m. birželio 26 d. Leipcige, Vokietijoje) – Vokietijos kalbininkas, indoeuropiečių kalbų lyginamosios kalbotyros specialistas, vienas iškiliausių jaunagramatikių mokyklos atstovų.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Karl Brugmann · Žiūrėti daugiau »
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »
Kirčiuotė
Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Kirčiuotė · Žiūrėti daugiau »
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »
Kyjivas
Kyjivas, arba Kijevas – Ukrainos sostinė.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Kyjivas · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Leksika · Žiūrėti daugiau »
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Lenkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių raštų kalba
Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių raštų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »
Lužitėnų kultūra
Lužitėnų kultūros arealas Lužitėnų kultūros keramika iš Bielsko Lužitėnų kultūra – bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Lužicos srities (Vokietija) kasinėtus kapinynus ir gyvenvietes.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Lužitėnų kultūra · Žiūrėti daugiau »
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Lyginamoji kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Makedonų kalba
Makedonų kalba (македонски јазик) – pietų slavų kalba.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Makedonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Maskva
Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Maskva · Žiūrėti daugiau »
Metatezė
Metatèzė ('su(si)keitimas vietomis') – garsų sukeitimas vietomis.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Metatezė · Žiūrėti daugiau »
Metatonija
Metatonija – kalbotyros terminas, kuriuo vadinama priegaidžių kaita žodžio šaknyje, kartais ir priesagoje, pavyzdžiui: kárštas – kar̃štis, kùrpė – kur̃pius, várna – var̃nas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Metatonija · Žiūrėti daugiau »
Metodologija
Metodologija – metodų teorija; pažinimo pažangos sąlygų samprata, kuri apima mokslinės mąstysenos principus.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Metodologija · Žiūrėti daugiau »
Michailas Lomonosovas
Michailas Vasiljevičius Lomonosovas (rus. Михаи́л Васи́льевич Ломоно́сов; 1711 m. lapkričio 19 Mišaninskaja k. – 1765 m. balandžio 15 d. Sankt Peterburge) – rusų poetas, chemikas, rusų kalbos reformatorius – mokslininkas universalas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Michailas Lomonosovas · Žiūrėti daugiau »
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Morfema · Žiūrėti daugiau »
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Morfologija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »
Olegas Trubačiovas
Olegas Trubačiovas (1930 m. spalio 23 d. Stalingradas, Rusijos TFSR – 2002 m. kovo 9 d. Maskva, Rusija) – tarybinis ir rusų kalbininkas slavistas, slavų kalbų etimologijos ir slavų onomastikos tyrėjas; lyginamosios – istorinės kalbotyros specialistas, leksikografas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Olegas Trubačiovas · Žiūrėti daugiau »
Oswald Szemerényi
Osvaldas Semerenis (1913 m. rugsėjo 7 d. Londone, Anglijoje – 1996 m. gruodžio 29 d. Breisgau Freiburge, Vokietijoje) – vengrų ir britų indoeuropeistas, daug nuveikęs lyginamosios kalbotyros srityje, studijavęs indoiranėnų kalbas, prokalbės fonetinius dėsnius, laringalų teoriją.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Oswald Szemerényi · Žiūrėti daugiau »
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Palatalizacija · Žiūrėti daugiau »
Paradigma (kalbotyra)
Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Paradigma (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Pederseno dėsnis
Pederseno dėsnis, arba ruki taisyklė, – fonetinis dėsnis, kurį slavų kalboms nepriklausomai vienas nuo kito 1894 m.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Pederseno dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Perfektas · Žiūrėti daugiau »
Pietų slavų kalbos
Pietų slavų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų kalbų grupė.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Pietų slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Pietro Umberto Dini
Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pjetrasanta, Toskana, Italija) – italų kalbininkas, baltistas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Pietro Umberto Dini · Žiūrėti daugiau »
Pietryčių Europa
Pietryčių Europa – geografinis bei geopolitinis terminas, apibūdinantis Balkanų pusiasalio valstybes, kartais įtraukiant ir Turkiją.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Pietryčių Europa · Žiūrėti daugiau »
Pleofonija
Pleofonija (iš 'daug' + φωνή 'garsas'), arba pilnagarsystė, pilnagarsis – viena iš fonetikos ypatybių, skirianti šiuolaikines rytų slavų kalbasИванов В.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Pleofonija · Žiūrėti daugiau »
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Prozodija
Prozodija ( 'kirtis') – antikinėje gramatikoje atsiradęs mokslas apie kirtį (pirmiausia graikų kalbos muzikinį), nagrinėjantis skiemenis kirčio ir trukmės atžvilgiais.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Prozodija · Žiūrėti daugiau »
Rainer Eckert
Iš kairės į dešinę: Raineris Ekertas, Jochenas Rangė ir Štefanas Kesleris, 2013 m. Raineris Ekertas (1931 m. gruodžio 10 d. Česka Kamenicė, Čekoslovakija) – vokiečių baltistas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Rainer Eckert · Žiūrėti daugiau »
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Redukcija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Rusų kalba
Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Rusų kalba · Žiūrėti daugiau »
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Rusija · Žiūrėti daugiau »
Rytų Europa
Rytų Europa Rytų Europa Stylerio žemėlapyje 1891 m. Rytų Europa – teritorija, dengianti rytinę Europos žemyno dalį.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Rytų Europa · Žiūrėti daugiau »
Rytų slavų kalbos
Rytų slavų kalbos – viena iš trijų regioninių slavų kalbos šakų, kuria šiuo metu kalbama Rytų Europoje.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Rytų slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Satemizacija · Žiūrėti daugiau »
Semantika
Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Semantika · Žiūrėti daugiau »
Senoji bažnytinė slavų kalba
Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – pirmoji literatūrinė slavų kalba, sudaryta X a. Salonikų apylinkėse, Graikijos Makedonijoje vartotos slavų tarmės pagrindu.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Senoji bažnytinė slavų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senoji rusų kalba
Senoji rusų kalba, arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Senoji rusų kalba · Žiūrėti daugiau »
Serbų-kroatų kalba
Serbų-kroatų kalba (cрпскохрватски / srpskohrvatski) – pietų slavų kalba, kurios paplitimo arealas apima dabartinės Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Juodkalnijos teritorijas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Serbų-kroatų kalba · Žiūrėti daugiau »
Sergejus Starostinas
Sergejus Starostinas (1953 m. kovo 24 d. Maskva, Tarybų Rusija – 2005 m. rugsėjo 30 d. Maskva, Rusija) – rusų istorinės-lyginamosios kalbotyros ir filologijos specialistas, bene žinomiausias dėl hipotetinių prokalbių rekonstrukcijos, įskaitant prieštaringai vertinamąAltajaus kalbų teoriją, Dene-Kaukazo kalbų hipotezės sudarymąir jo teikiamas dar ankstesnes borėjų kalbas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Sergejus Starostinas · Žiūrėti daugiau »
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Sintaksė · Žiūrėti daugiau »
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Sklandieji priebalsiai · Žiūrėti daugiau »
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Slavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Slovakų kalba
Slovakų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, vakarų slavų kalbų šakai (kartu su lenkų, čekų ir sorbų kalbomis).
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Slovakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Slovėnų kalba
Slovėnų kalba – pietų slavų kalba, vartojama slovėnų.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Slovėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Sorbų kalbos
Sorbų kalbos – vakarų slavų kalbų grupė, kuriai priklausančios kalbos, vartojamos Lužicos regione rytų Vokietijoje.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Sorbų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Sosiūro-Fortunatovo dėsnis
Sosiūro-Fortunatovo dėsnis – fonetinis dėsnis, kurį, nepriklausomai vienas nuo kito, atrado F. Fortunatovas (1895 m.) ir F. de Sosiūras (1896 m.). Jis galioja slavų ir baltų (konkrečiai – lietuvių) kalbose.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Tadeusz Lehr-Spławiński
Tadeušas Ler-Splavinskis (1891 m. rugsėjo 20 d. Krokuva, Galicijos ir Lodomerijos karalystė, Cisleitanija, Austrija-Vengrija – 1965 m. vasario 17 d. Krokuva, Lenkija) – lenkų kalbininkas, slavistas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Tadeusz Lehr-Spławiński · Žiūrėti daugiau »
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Tarinys · Žiūrėti daugiau »
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »
Tarmių tęstinumas
Romanų kalbos Europoje. Vakarų romanų kalbos istoriškai sudaro nenutrūkstamątarmių tąsą. Rytuose ruda spalva pažymėtos nuo jų atsiskyrusios rytų romanų kalbos. Tarmių tęstinumas, arba tarmių kontinuumas ('besitęsiantis'), tarmių grupių tąsa – kalbotyros terminas, vartojamas įvardinti visumai tarmių, tam tikroje teritorijoje sudarančių nenutrūkstamą, minimaliais skirtumais pasižyminčiątarmių tąsą, seką.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Tarmių tęstinumas · Žiūrėti daugiau »
Tocharų kalbos
Tocharų kalbos – indoeuropiečių kalbų, kurios III–II tūkstantmetyje pr.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Trakų kalba
Trakų kalba – indoeuropiečių šeimai priklausanti kalba, viena senųjų kalbų, vartotų Balkanuose Antikos laikais.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Trakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ukrainiečių kalba
Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Ukrainiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Vakarų slavų kalbos
Vakarų slavų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų kalbų grupė.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Vakarų slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Vandenvardis
Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Vandenvardis · Žiūrėti daugiau »
Václav Blažek
Vaclavas Blažekas (1959 m. balandžio 23 d. Sokolovas, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, lyginamosios-istorinės kalbotyros specialistas, Masaryko universiteto (Brno, Čekija) profesorius, taip pat dėsto Vakarų Čekijos universitete Pilzene.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Václav Blažek · Žiūrėti daugiau »
Vedų kalba
XIX a. Rigvedos rankraštis vedų kalba Vedų kalba arba Vedų sanskritas – indoarijų kalba, laikoma klasikinio sanskrito pirmtake bei viena ankstyviausių indoiranėnų prokalbės atšakų.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Vedų kalba · Žiūrėti daugiau »
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir VI amžius · Žiūrėti daugiau »
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Viačeslavas Ivanovas · Žiūrėti daugiau »
Vidurio Europa
Kultūriniai Europos regionai. Vidurio Europa – mėlyna Centrinė Europa, arba Vidurio Europa – regionas, užimantis ne visuomet taip pat nusakomąteritorijąEuropos centrinėje dalyje.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Vidurio Europa · Žiūrėti daugiau »
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir VII amžius · Žiūrėti daugiau »
Vinterio dėsnis
Vinterio dėsnis – baltų ir slavų kalbų fonetikos ypatybė, kurios dėsningumus 1978 m. savo straipsnyje aprašė vokiečių kalbininkas Verneris Vinteris.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Vinterio dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Virvelinės keramikos kultūra
Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Virvelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »
Vladimiras Toporovas
Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Vladimiras Toporovas · Žiūrėti daugiau »
Vladislavas Ilič Svityčius
Vladislavas Ilič Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologijąir ginčytinąnostratinę teoriją.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Vladislavas Ilič Svityčius · Žiūrėti daugiau »
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Vysla · Žiūrėti daugiau »
William Riegel Schmalstieg
Viljamas Rygelis Šmòlstygas (1929 m. spalio 3 d. Sejeris, Pensilvanija, JAV ― 2021 m. sausio 22 d. Lankasteris, Pensilvanija, JAV) – JAV kalbininkas, baltistas, slavistas, indoeuropeistas, vertėjas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir William Riegel Schmalstieg · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius pr. m. e.
Tryliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1300 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 1201 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir XIII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius pr. m. e.
Keturioliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1400 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 1301 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir XIV amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Zigmas Zinkevičius · Žiūrėti daugiau »
1 tūkstantmetis pr. m. e.
negyvenami plotai Pirmasis tūkstantmentis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 1000-ųjų m. pr. m. e. iki 1-ųjų m. pr. m. e. V a. pr. m. e. graikų keramika, vaizduojanti graiko ir perso dvikovąSkaičiuojama, kad per šį tūkstantmetį žmonijos populiacija padvigubėjo nuo ~100 mln.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir 1 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
1923 m.
1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir 1923 m. · Žiūrėti daugiau »
1956 m.
1956 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir 1956 m. · Žiūrėti daugiau »
2 tūkstantmetis pr. m. e.
valstybės Trundholmo saulės vežimas, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr.
Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir 2 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Baltoslavų kalbos, Baltų-slavų prokalbė.
