Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Baltų-slavų kalbos ir Sanskritas
Baltų-slavų kalbos ir Sanskritas turi 18 dalykų dažni (Unijapedija): Abliatyvas, Aoristas, Įnagininkas, Balsis, Būdvardis, Dalyvis (gramatika), Galininkas, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Indoiranėnų kalbos, Kilmininkas, Lyginamoji kalbotyra, Morfologija (kalbotyra), Naudininkas, Nuosaka, Perfektas, Vedų kalba, Veiksmažodis.
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Abliatyvas ir Baltų-slavų kalbos · Abliatyvas ir Sanskritas ·
Aoristas
Aoristas (iš 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.
Aoristas ir Baltų-slavų kalbos · Aoristas ir Sanskritas ·
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Baltų-slavų kalbos ir Įnagininkas · Sanskritas ir Įnagininkas ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Baltų-slavų kalbos · Balsis ir Sanskritas ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Baltų-slavų kalbos ir Būdvardis · Būdvardis ir Sanskritas ·
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Baltų-slavų kalbos ir Dalyvis (gramatika) · Dalyvis (gramatika) ir Sanskritas ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Baltų-slavų kalbos ir Galininkas · Galininkas ir Sanskritas ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Sanskritas ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Indoeuropiečių prokalbė ir Sanskritas ·
Indoiranėnų kalbos
Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.
Baltų-slavų kalbos ir Indoiranėnų kalbos · Indoiranėnų kalbos ir Sanskritas ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Baltų-slavų kalbos ir Kilmininkas · Kilmininkas ir Sanskritas ·
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Baltų-slavų kalbos ir Lyginamoji kalbotyra · Lyginamoji kalbotyra ir Sanskritas ·
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Baltų-slavų kalbos ir Morfologija (kalbotyra) · Morfologija (kalbotyra) ir Sanskritas ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Baltų-slavų kalbos ir Naudininkas · Naudininkas ir Sanskritas ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Baltų-slavų kalbos ir Nuosaka · Nuosaka ir Sanskritas ·
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Baltų-slavų kalbos ir Perfektas · Perfektas ir Sanskritas ·
Vedų kalba
XIX a. Rigvedos rankraštis vedų kalba Vedų kalba arba Vedų sanskritas – indoarijų kalba, laikoma klasikinio sanskrito pirmtake bei viena ankstyviausių indoiranėnų prokalbės atšakų.
Baltų-slavų kalbos ir Vedų kalba · Sanskritas ir Vedų kalba ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Baltų-slavų kalbos ir Veiksmažodis · Sanskritas ir Veiksmažodis ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Baltų-slavų kalbos ir Sanskritas turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Baltų-slavų kalbos ir Sanskritas panašumų
Palyginimas tarp Baltų-slavų kalbos ir Sanskritas
Baltų-slavų kalbos yra 156 santykius, o Sanskritas turi 140. Kaip jie turi bendro 18, Jaccard indeksas yra 6.08% = 18 / (156 + 140).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų-slavų kalbos ir Sanskritas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
