Panašumai tarp Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė
Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė turi 47 dalykų dažni (Unijapedija): Akmens amžius, Antoine Meillet, Archaizmas, August Schleicher, Įnagininkas, Baltarusių kalba, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Baltijos jūra, Dvigarsis, Germanų prokalbė, Gramatinis skaičius, Hipotezė, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Islandų kalba, Juodoji jūra, Kirtis, Latvių kalba, Leksika, Lenkų kalba, Lietuvių kalba, Lotynų kalba, Mirusi kalba, Naudininkas, Skaitvardis, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, ..., Tarinys, Ukraina, V amžius, VI amžius, VI amžius pr. m. e., Viačeslavas Ivanovas, VIII amžius, Vokiečių kalba, Vokietija, Volga, XIV amžius, XIX amžius, XVI amžius, XVIII amžius, Zigmas Zinkevičius, 2 tūkstantmetis pr. m. e., 3 tūkstantmetis pr. m. e.. Išplėsti indeksą (17 daugiau) »
Akmens amžius
Akmens amžius – ilgas žmonijos priešistorinis laikotarpis, trukęs 2,5 mln.
Akmens amžius ir Baltų kalbos · Akmens amžius ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Antoine Meillet ir Baltų kalbos · Antoine Meillet ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Archaizmas
Archaizmas (iš – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.
Archaizmas ir Baltų kalbos · Archaizmas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
August Schleicher ir Baltų kalbos · August Schleicher ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Baltų kalbos ir Įnagininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Įnagininkas ·
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Baltarusių kalba ir Baltų kalbos · Baltarusių kalba ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Baltų kalbos · Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Baltų kalbos ir Baltų prokalbė · Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos · Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Baltijos jūra ir Baltų kalbos · Baltijos jūra ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Baltų kalbos ir Dvigarsis · Dvigarsis ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Baltų kalbos ir Germanų prokalbė · Germanų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Baltų kalbos ir Gramatinis skaičius · Gramatinis skaičius ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Baltų kalbos ir Hipotezė · Hipotezė ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.
Baltų kalbos ir Indoeuropiečiai · Indoeuropiečiai ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Baltų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Islandų kalba
Islandų kalba – iš germanų prokalbės kilusi indoeuropiečių kalba, priklausanti germanų kalbų grupės šiaurės germanų pogrupiui, kuriam taip pat priklauso danų, švedų, norvegų ir farerų kalbos.
Baltų kalbos ir Islandų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Islandų kalba ·
Juodoji jūra
miniatiūra Juodoji jūra – Atlanto baseinui priklausanti vidinė jūra.
Baltų kalbos ir Juodoji jūra · Indoeuropiečių prokalbė ir Juodoji jūra ·
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Baltų kalbos ir Kirtis · Indoeuropiečių prokalbė ir Kirtis ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Latvių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Latvių kalba ·
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Baltų kalbos ir Leksika · Indoeuropiečių prokalbė ir Leksika ·
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Baltų kalbos ir Lenkų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Lenkų kalba ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Baltų kalbos ir Lietuvių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba ·
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Baltų kalbos ir Lotynų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Lotynų kalba ·
Mirusi kalba
Mirusi kalba – kalba, kuria niekas nebekalba kaip gimtąja.
Baltų kalbos ir Mirusi kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Mirusi kalba ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Baltų kalbos ir Naudininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Naudininkas ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Baltų kalbos ir Skaitvardis · Indoeuropiečių prokalbė ir Skaitvardis ·
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Baltų kalbos ir Sklandieji priebalsiai · Indoeuropiečių prokalbė ir Sklandieji priebalsiai ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Baltų kalbos ir Skolinys · Indoeuropiečių prokalbė ir Skolinys ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Baltų kalbos ir Slavų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Slavų kalbos ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Baltų kalbos ir Tarinys · Indoeuropiečių prokalbė ir Tarinys ·
Ukraina
Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.
Baltų kalbos ir Ukraina · Indoeuropiečių prokalbė ir Ukraina ·
V amžius
Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir V amžius · Indoeuropiečių prokalbė ir V amžius ·
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir VI amžius · Indoeuropiečių prokalbė ir VI amžius ·
VI amžius pr. m. e.
Šeštasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 600 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 501 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir VI amžius pr. m. e. · Indoeuropiečių prokalbė ir VI amžius pr. m. e. ·
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Baltų kalbos ir Viačeslavas Ivanovas · Indoeuropiečių prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas ·
VIII amžius
Aštuntasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 800 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir VIII amžius · Indoeuropiečių prokalbė ir VIII amžius ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Baltų kalbos ir Vokiečių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių kalba ·
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Baltų kalbos ir Vokietija · Indoeuropiečių prokalbė ir Vokietija ·
Volga
Volga (mord. Рав,; antikos laikais vadinta Ra, viduramžiais – Itilis) – ilgiausia Europos upė europinėje Rusijos dalyje.
Baltų kalbos ir Volga · Indoeuropiečių prokalbė ir Volga ·
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XIV amžius · Indoeuropiečių prokalbė ir XIV amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XIX amžius · Indoeuropiečių prokalbė ir XIX amžius ·
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XVI amžius · Indoeuropiečių prokalbė ir XVI amžius ·
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XVIII amžius · Indoeuropiečių prokalbė ir XVIII amžius ·
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.
Baltų kalbos ir Zigmas Zinkevičius · Indoeuropiečių prokalbė ir Zigmas Zinkevičius ·
2 tūkstantmetis pr. m. e.
valstybės Trundholmo saulės vežimas, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr.
2 tūkstantmetis pr. m. e. ir Baltų kalbos · 2 tūkstantmetis pr. m. e. ir Indoeuropiečių prokalbė ·
3 tūkstantmetis pr. m. e.
Trečiasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 3000-aisiais pr.
3 tūkstantmetis pr. m. e. ir Baltų kalbos · 3 tūkstantmetis pr. m. e. ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė panašumų
Palyginimas tarp Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė
Baltų kalbos yra 209 santykius, o Indoeuropiečių prokalbė turi 442. Kaip jie turi bendro 47, Jaccard indeksas yra 7.22% = 47 / (209 + 442).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: