Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Baltų kalbos ir Jotvingių kalba
Baltų kalbos ir Jotvingių kalba turi 20 dalykų dažni (Unijapedija): Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Dainava (baltų žemė), Indoeuropiečių kalbos, Jieznas, Jotvingiai, Kuršiai, Kuršių kalba, Leipalingis, Lenkų kalba, Lietuvių kalba, Mirusi kalba, Prūsai, Prūsų kalba, Seinai, Semba, XII amžius, XIII amžius, XVI amžius, XVII amžius.
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Baltų kalbos · Baltų kalbos ir Jotvingių kalba ·
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Baltų kalbos ir Baltų prokalbė · Baltų prokalbė ir Jotvingių kalba ·
Dainava (baltų žemė)
Dainava (dar vadinama Jotva, Sūduva, Poleksija) (prūs. ir jotv. Sūdawa,,,, senąja) – Europos istorinis regionas, kuriame iki XIII a.-XIV a. gyveno baltų gentys: jotvingiai, sūduviai, dainuviai ir poleksėnai.
Baltų kalbos ir Dainava (baltų žemė) · Dainava (baltų žemė) ir Jotvingių kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Baltų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Jotvingių kalba ·
Jieznas
Jieznas – miestas Prienų rajono savivaldybėje, 15 km į rytus nuo Prienų.
Baltų kalbos ir Jieznas · Jieznas ir Jotvingių kalba ·
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Baltų kalbos ir Jotvingiai · Jotvingiai ir Jotvingių kalba ·
Kuršiai
Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.
Baltų kalbos ir Kuršiai · Jotvingių kalba ir Kuršiai ·
Kuršių kalba
Kuršių kalba (kuršu valoda) – mirusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta Kurše, vakarinėje Latvijos dalyje (Liepojos, Ventspilio, Talsų, Kuldygos ir kt. vietose) ir Žemaitijos šiaurės vakaruose (Klaipėdos, Skuodo, Kretingos, Telšių ir kt. vietose).
Baltų kalbos ir Kuršių kalba · Jotvingių kalba ir Kuršių kalba ·
Leipalingis
Leipalingis – miestelis Druskininkų savivaldybėje, 11 km į šiaurės vakarus nuo Druskininkų, prie kelių, ir sankryžos.
Baltų kalbos ir Leipalingis · Jotvingių kalba ir Leipalingis ·
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Baltų kalbos ir Lenkų kalba · Jotvingių kalba ir Lenkų kalba ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Baltų kalbos ir Lietuvių kalba · Jotvingių kalba ir Lietuvių kalba ·
Mirusi kalba
Mirusi kalba – kalba, kuria niekas nebekalba kaip gimtąja.
Baltų kalbos ir Mirusi kalba · Jotvingių kalba ir Mirusi kalba ·
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Baltų kalbos ir Prūsai · Jotvingių kalba ir Prūsai ·
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Baltų kalbos ir Prūsų kalba · Jotvingių kalba ir Prūsų kalba ·
Seinai
Seinai̇̃ – miestas ir miestietiškas valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrities ir Seinų valsčiaus centras, prie sienos su Lietuva.
Baltų kalbos ir Seinai · Jotvingių kalba ir Seinai ·
Semba
Prūsų žemės Semba (prūs. Semba) (arba Sema, Sama) – prūsų žemė, esanti pusiasalyje, kurį iš trijų pusių supa vandenys: iš Vakarų – Aistmarės, Baltijos jūra ir Kuršių marios, iš rytų – Deimenos upė (čia ribojasi su Nadruva), o iš pietų – Priegliaus upė (riba su Notanga).
Baltų kalbos ir Semba · Jotvingių kalba ir Semba ·
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XII amžius · Jotvingių kalba ir XII amžius ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XIII amžius · Jotvingių kalba ir XIII amžius ·
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XVI amžius · Jotvingių kalba ir XVI amžius ·
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XVII amžius · Jotvingių kalba ir XVII amžius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Baltų kalbos ir Jotvingių kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Baltų kalbos ir Jotvingių kalba panašumų
Palyginimas tarp Baltų kalbos ir Jotvingių kalba
Baltų kalbos yra 209 santykius, o Jotvingių kalba turi 48. Kaip jie turi bendro 20, Jaccard indeksas yra 7.78% = 20 / (209 + 48).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų kalbos ir Jotvingių kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
