Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Baltų kalbos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Baltų kalbos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Baltų kalbos vs. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Panašumai tarp Baltų kalbos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Baltų kalbos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė turi 26 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Baltai, Baltarusija, Dniepras, Jogaila, Juodoji jūra, Kalavijuočių ordinas, Lenkų kalba, Lenkija, Liublino unija, Lotynų kalba, Palenkės vaivadija, Rusėnų kalba, Rytų slavai, Ukraina, Vilnius, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vokiečių ordinas, Vytautas Didysis, XIII amžius, XIV amžius, XV amžius, XVI amžius, 1387 m., 1569 m., 1653 m..

Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Abiejų Tautų Respublika ir Baltų kalbos · Abiejų Tautų Respublika ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Baltai

Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.

Baltai ir Baltų kalbos · Baltai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Baltarusija

Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.

Baltarusija ir Baltų kalbos · Baltarusija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Dniepras

Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.

Baltų kalbos ir Dniepras · Dniepras ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Jogaila

Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.

Baltų kalbos ir Jogaila · Jogaila ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Juodoji jūra

miniatiūra Juodoji jūra – Atlanto baseinui priklausanti vidinė jūra.

Baltų kalbos ir Juodoji jūra · Juodoji jūra ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Kalavijuočių ordinas

Kalavijuočių ordino kryžius Kalavijuočių ordino antspaudas Kalavijuočių ordino riteris apie 1230 m. Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva.

Baltų kalbos ir Kalavijuočių ordinas · Kalavijuočių ordinas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lenkų kalba

220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.

Baltų kalbos ir Lenkų kalba · Lenkų kalba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Baltų kalbos ir Lenkija · Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Liublino unija

Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.

Baltų kalbos ir Liublino unija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Liublino unija · Žiūrėti daugiau »

Lotynų kalba

Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.

Baltų kalbos ir Lotynų kalba · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »

Palenkės vaivadija

Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.

Baltų kalbos ir Palenkės vaivadija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Rusėnų kalba

Rusėnų kalba, arba rutėnų kalba (kiti pavadinimai, kurie skiriasi ukrainiečių ir baltarusių filologijoje: рутенский язык, староукраинский язык, южнорусский язык, русинский язык, славянский язык Великого княжества Литовского, канцелярский язык Великого княжества Литовского, старобелорусский литературный язык, белорусское письмо ir kt.) – rytų slavų kalba, buvusi oficiali kanceliarinė kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a.–1696 m. Rusėnų kalba surašyti Lietuvos ir lietuvių kultūros fenomenai – Lietuvos Statutai, Lietuvos Metrika, metraščiai.

Baltų kalbos ir Rusėnų kalba · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusėnų kalba · Žiūrėti daugiau »

Rytų slavai

slavų pasiskirstymo žemėlapis VIII amžiujeRytų slavai – XVI a. rytų slavų genčių pagrindu susiformavo dabartinės keturios rytų slavų tautos – rusai, rusinai, ukrainiečiai, gudai.

Baltų kalbos ir Rytų slavai · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rytų slavai · Žiūrėti daugiau »

Ukraina

Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.

Baltų kalbos ir Ukraina · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Ukraina · Žiūrėti daugiau »

Vilnius

Vilnius – Lietuvos sostinė.

Baltų kalbos ir Vilnius · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »

Visuotinė lietuvių enciklopedija

Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.

Baltų kalbos ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.

Baltų kalbos ir Vokiečių ordinas · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Didysis

Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.

Baltų kalbos ir Vytautas Didysis · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »

XIII amžius

Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.

Baltų kalbos ir XIII amžius · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XIV amžius

Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.

Baltų kalbos ir XIV amžius · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »

XV amžius

Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.

Baltų kalbos ir XV amžius · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir XV amžius · Žiūrėti daugiau »

XVI amžius

Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.

Baltų kalbos ir XVI amžius · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »

1387 m.

1387 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1387 m. ir Baltų kalbos · 1387 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

1569 m.

1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1569 m. ir Baltų kalbos · 1569 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

1653 m.

1653 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1653 m. ir Baltų kalbos · 1653 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Baltų kalbos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Baltų kalbos yra 209 santykius, o Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė turi 146. Kaip jie turi bendro 26, Jaccard indeksas yra 7.32% = 26 / (209 + 146).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų kalbos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »