Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Baltų kalbos ir Prūsų kalba
Baltų kalbos ir Prūsų kalba turi 32 dalykų dažni (Unijapedija): Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Gotai, Hipotezė, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Jānis Endzelīns, Jotvingių kalba, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kaliningrado sritis, Karaliaučius, Kazimieras Būga, Kirtis, Kuršių kalba, Latvių kalba, Lenkija, Nadruviai, Nemunas, Prūsai, Prūsija, Semba, Skaitvardis, Skalviai, Slavai, V amžius pr. m. e., Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vladimiras Toporovas, Vokiečių kalba, Vokiečių ordinas, ..., Vysla, Vytautas Mažiulis. Išplėsti indeksą (2 daugiau) »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Baltų kalbos · Baltų kalbos ir Prūsų kalba ·
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Baltų kalbos ir Baltų prokalbė · Baltų prokalbė ir Prūsų kalba ·
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos · Baltų-slavų kalbos ir Prūsų kalba ·
Gotai
Apie subkultūrąskaitykite Gotai (subkultūra) Rožine spalva pažymėta Gotlando sala, žalia tradicinė Götaland žemė, raudonai – Vilenbergo kultūra III a., oranžine – Černiachovo kultūra. Violetine spalva pažymėta Romos imperijos teritorija Gotai (Plinijaus Vyresniojo vadinami Gutones (Guiones), o Tacito Gotones) – viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių.
Baltų kalbos ir Gotai · Gotai ir Prūsų kalba ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Baltų kalbos ir Hipotezė · Hipotezė ir Prūsų kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Baltų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Prūsų kalba ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Indoeuropiečių prokalbė ir Prūsų kalba ·
Jānis Endzelīns
Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.
Baltų kalbos ir Jānis Endzelīns · Jānis Endzelīns ir Prūsų kalba ·
Jotvingių kalba
Jotvingių, arba sūduvių kalba, dainuvių kalba – išnykusi vakarų baltų kalba, kuria kalbėjo Jotvos gyventojai.
Baltų kalbos ir Jotvingių kalba · Jotvingių kalba ir Prūsų kalba ·
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Baltų kalbos ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Jungtinės Amerikos Valstijos ir Prūsų kalba ·
Kaliningrado sritis
Kaliningrado sritis arba Karaliaučiaus kraštas – Rusijos federacijos sritis, esanti Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.
Baltų kalbos ir Kaliningrado sritis · Kaliningrado sritis ir Prūsų kalba ·
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Baltų kalbos ir Karaliaučius · Karaliaučius ir Prūsų kalba ·
Kazimieras Būga
Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Baltų kalbos ir Kazimieras Būga · Kazimieras Būga ir Prūsų kalba ·
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Baltų kalbos ir Kirtis · Kirtis ir Prūsų kalba ·
Kuršių kalba
Kuršių kalba (kuršu valoda) – mirusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta Kurše, vakarinėje Latvijos dalyje (Liepojos, Ventspilio, Talsų, Kuldygos ir kt. vietose) ir Žemaitijos šiaurės vakaruose (Klaipėdos, Skuodo, Kretingos, Telšių ir kt. vietose).
Baltų kalbos ir Kuršių kalba · Kuršių kalba ir Prūsų kalba ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Latvių kalba · Latvių kalba ir Prūsų kalba ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Baltų kalbos ir Lenkija · Lenkija ir Prūsų kalba ·
Nadruviai
Prūsų žemės Nadruviai – baltų, prūsų genčių sąjungos gentis, gyvenusi Nadruvoje.
Baltų kalbos ir Nadruviai · Nadruviai ir Prūsų kalba ·
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Baltų kalbos ir Nemunas · Nemunas ir Prūsų kalba ·
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Baltų kalbos ir Prūsai · Prūsai ir Prūsų kalba ·
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Baltų kalbos ir Prūsija · Prūsija ir Prūsų kalba ·
Semba
Prūsų žemės Semba (prūs. Semba) (arba Sema, Sama) – prūsų žemė, esanti pusiasalyje, kurį iš trijų pusių supa vandenys: iš Vakarų – Aistmarės, Baltijos jūra ir Kuršių marios, iš rytų – Deimenos upė (čia ribojasi su Nadruva), o iš pietų – Priegliaus upė (riba su Notanga).
Baltų kalbos ir Semba · Prūsų kalba ir Semba ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Baltų kalbos ir Skaitvardis · Prūsų kalba ir Skaitvardis ·
Skalviai
Skalviai – vakarų baltų gentis, gyvenusi Nemuno, Minijos žemupyje ir prie jų ištakų – Skalvoje, Lamatoje.
Baltų kalbos ir Skalviai · Prūsų kalba ir Skalviai ·
Slavai
Slavai – tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.
Baltų kalbos ir Slavai · Prūsų kalba ir Slavai ·
V amžius pr. m. e.
Penktasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 500 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 401 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir V amžius pr. m. e. · Prūsų kalba ir V amžius pr. m. e. ·
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Baltų kalbos ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Prūsų kalba ir Visuotinė lietuvių enciklopedija ·
Vladimiras Toporovas
Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Baltų kalbos ir Vladimiras Toporovas · Prūsų kalba ir Vladimiras Toporovas ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Baltų kalbos ir Vokiečių kalba · Prūsų kalba ir Vokiečių kalba ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Baltų kalbos ir Vokiečių ordinas · Prūsų kalba ir Vokiečių ordinas ·
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Baltų kalbos ir Vysla · Prūsų kalba ir Vysla ·
Vytautas Mažiulis
Vytautas Juozapas Mažiulis (1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 2009 m. balandžio 11 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Baltų kalbos ir Vytautas Mažiulis · Prūsų kalba ir Vytautas Mažiulis ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Baltų kalbos ir Prūsų kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Baltų kalbos ir Prūsų kalba panašumų
Palyginimas tarp Baltų kalbos ir Prūsų kalba
Baltų kalbos yra 209 santykius, o Prūsų kalba turi 68. Kaip jie turi bendro 32, Jaccard indeksas yra 11.55% = 32 / (209 + 68).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų kalbos ir Prūsų kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
