Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Baltų prokalbė ir Pederseno dėsnis
Baltų prokalbė ir Pederseno dėsnis turi 32 dalykų dažni (Unijapedija): Albanų kalba, Antoine Meillet, Aoristas, Įvardis, Balsis, Baltų kalbos, Dvigarsis, Fonetika, Galūnė (kalbotyra), Germanai, Germanų prokalbė, Hipotezė, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Indoiranėnų kalbos, Iranėnų kalbos, Kilmininkas, Latvių kalba, Lietuvių kalba, Morfema, Prūsų kalba, Priešdėlis, Priebalsis, Satemizacija, Simas Karaliūnas, Skolinys, Slavai, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Tarmė, ..., Vietininkas, Vladislavas Ilič Svityčius. Išplėsti indeksą (2 daugiau) »
Albanų kalba
Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.
Albanų kalba ir Baltų prokalbė · Albanų kalba ir Pederseno dėsnis ·
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Antoine Meillet ir Baltų prokalbė · Antoine Meillet ir Pederseno dėsnis ·
Aoristas
Aoristas (iš 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.
Aoristas ir Baltų prokalbė · Aoristas ir Pederseno dėsnis ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Baltų prokalbė ir Įvardis · Pederseno dėsnis ir Įvardis ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Baltų prokalbė · Balsis ir Pederseno dėsnis ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Baltų prokalbė · Baltų kalbos ir Pederseno dėsnis ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Baltų prokalbė ir Dvigarsis · Dvigarsis ir Pederseno dėsnis ·
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Baltų prokalbė ir Fonetika · Fonetika ir Pederseno dėsnis ·
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Baltų prokalbė ir Galūnė (kalbotyra) · Galūnė (kalbotyra) ir Pederseno dėsnis ·
Germanai
Takoskyra tarp vakarų ir šiaurės germanų Europoje Germanai – istorinė indoeuropiečių genčių grupė, kilusi iš šiaurės Europos ir atpažįstama pagal germanų kalbų, kilusių iš bendros germanų kalbos ikiromėniniame geležies amžiuje, vartojimą.
Baltų prokalbė ir Germanai · Germanai ir Pederseno dėsnis ·
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Baltų prokalbė ir Germanų prokalbė · Germanų prokalbė ir Pederseno dėsnis ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Baltų prokalbė ir Hipotezė · Hipotezė ir Pederseno dėsnis ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Pederseno dėsnis ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė · Indoeuropiečių prokalbė ir Pederseno dėsnis ·
Indoiranėnų kalbos
Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.
Baltų prokalbė ir Indoiranėnų kalbos · Indoiranėnų kalbos ir Pederseno dėsnis ·
Iranėnų kalbos
Iranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.
Baltų prokalbė ir Iranėnų kalbos · Iranėnų kalbos ir Pederseno dėsnis ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Baltų prokalbė ir Kilmininkas · Kilmininkas ir Pederseno dėsnis ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų prokalbė ir Latvių kalba · Latvių kalba ir Pederseno dėsnis ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba · Lietuvių kalba ir Pederseno dėsnis ·
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Baltų prokalbė ir Morfema · Morfema ir Pederseno dėsnis ·
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Baltų prokalbė ir Prūsų kalba · Pederseno dėsnis ir Prūsų kalba ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Baltų prokalbė ir Priešdėlis · Pederseno dėsnis ir Priešdėlis ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Baltų prokalbė ir Priebalsis · Pederseno dėsnis ir Priebalsis ·
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Baltų prokalbė ir Satemizacija · Pederseno dėsnis ir Satemizacija ·
Simas Karaliūnas
Simas Karaliūnas (1936 m. sausio 20 d. Vaineikiuose, Joniškio valsčius – 2015 m. lapkričio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Baltų prokalbė ir Simas Karaliūnas · Pederseno dėsnis ir Simas Karaliūnas ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Baltų prokalbė ir Skolinys · Pederseno dėsnis ir Skolinys ·
Slavai
Slavai – tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.
Baltų prokalbė ir Slavai · Pederseno dėsnis ir Slavai ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Baltų prokalbė ir Slavų kalbos · Pederseno dėsnis ir Slavų kalbos ·
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Baltų prokalbė ir Slavų prokalbė · Pederseno dėsnis ir Slavų prokalbė ·
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Baltų prokalbė ir Tarmė · Pederseno dėsnis ir Tarmė ·
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Baltų prokalbė ir Vietininkas · Pederseno dėsnis ir Vietininkas ·
Vladislavas Ilič Svityčius
Vladislavas Ilič Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologijąir ginčytinąnostratinę teoriją.
Baltų prokalbė ir Vladislavas Ilič Svityčius · Pederseno dėsnis ir Vladislavas Ilič Svityčius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Baltų prokalbė ir Pederseno dėsnis turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Baltų prokalbė ir Pederseno dėsnis panašumų
Palyginimas tarp Baltų prokalbė ir Pederseno dėsnis
Baltų prokalbė yra 346 santykius, o Pederseno dėsnis turi 48. Kaip jie turi bendro 32, Jaccard indeksas yra 8.12% = 32 / (346 + 48).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų prokalbė ir Pederseno dėsnis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
