Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Baltų prokalbė ir Vokiečių kalba
Baltų prokalbė ir Vokiečių kalba turi 63 dalykų dažni (Unijapedija): Alofonas, Anglų kalba, Įvardis, Žodžių daryba, Čekija, Balsis, Baltarusija, Būdvardis, Biblija, Daiktavardis, Dalyvis (gramatika), Danai, Daugiskaita, Dvigarsis, Europa, Fleksinė kalba, Galininkas, Germanų kalbos, Germanų prokalbė, Glotalinis sprogstamasis priebalsis, Graikų kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis skaičius, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kaityba (kalbotyra), Kilmininkas, Latvija, Leksikologija, ..., Lenkija, Lietuvių kalba, Linksnis, Lotynų kalba, Modalumas (kalbotyra), Morfema, Naudininkas, Nuosaka, Pažyminys, Papildinys, Perfektas, Pliuskvamperfektas, Priešdėlis, Priebalsis, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Skaitvardis, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, Supletyvizmas, Tarinys, Tarmių tęstinumas, Vardininkas, Veiksmažodis, Veiksnys, VII amžius, Vokiečiai, Vokiečių aukštaičių tarmė, XII amžius, XIX amžius, XX amžius. Išplėsti indeksą (33 daugiau) »
Alofonas
Alofonas ('kitas' ir 'garsas') – fonemos tarimo būdas, jos variantas, nulemtas tam tikros fonetinės aplinkos.
Alofonas ir Baltų prokalbė · Alofonas ir Vokiečių kalba ·
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Anglų kalba ir Baltų prokalbė · Anglų kalba ir Vokiečių kalba ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Baltų prokalbė ir Įvardis · Vokiečių kalba ir Įvardis ·
Žodžių daryba
Žodžių darybos struktūra Žodžių daryba – kalbotyros šaka, kurios objektąsudaro turimų ir naujų žodžių darymo morfologiniai būdai ir priemonės.
Baltų prokalbė ir Žodžių daryba · Vokiečių kalba ir Žodžių daryba ·
Čekija
Čekija, oficialiai Čekijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Baltų prokalbė ir Čekija · Vokiečių kalba ir Čekija ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Baltų prokalbė · Balsis ir Vokiečių kalba ·
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Baltarusija ir Baltų prokalbė · Baltarusija ir Vokiečių kalba ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Baltų prokalbė ir Būdvardis · Būdvardis ir Vokiečių kalba ·
Biblija
Gutenbergo Biblija Biblija (– „knygos“) – krikščionių šventasis raštas, jų taip pat vadinamas Dievo Žodžiu arba Šventuoju Raštu, įvairių autorių raštų rinkinys, religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas, sudarantis žydų tikėjimo pagrindą.
Baltų prokalbė ir Biblija · Biblija ir Vokiečių kalba ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Baltų prokalbė ir Daiktavardis · Daiktavardis ir Vokiečių kalba ·
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Baltų prokalbė ir Dalyvis (gramatika) · Dalyvis (gramatika) ir Vokiečių kalba ·
Danai
Danai (danskere) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia danų kalba.
Baltų prokalbė ir Danai · Danai ir Vokiečių kalba ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Baltų prokalbė ir Daugiskaita · Daugiskaita ir Vokiečių kalba ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Baltų prokalbė ir Dvigarsis · Dvigarsis ir Vokiečių kalba ·
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Baltų prokalbė ir Europa · Europa ir Vokiečių kalba ·
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Baltų prokalbė ir Fleksinė kalba · Fleksinė kalba ir Vokiečių kalba ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Baltų prokalbė ir Galininkas · Galininkas ir Vokiečių kalba ·
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Baltų prokalbė ir Germanų kalbos · Germanų kalbos ir Vokiečių kalba ·
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Baltų prokalbė ir Germanų prokalbė · Germanų prokalbė ir Vokiečių kalba ·
Glotalinis sprogstamasis priebalsis
Glotalinis sprogstamasis priebalsis – daugybėje kalbų sutinkamas duslusis priebalsis, tarptautinėje fonetinėje abėcėlėje žymimas ženklu, o perrašoje dažniausiai išreiškiamas ženklu ’.
Baltų prokalbė ir Glotalinis sprogstamasis priebalsis · Glotalinis sprogstamasis priebalsis ir Vokiečių kalba ·
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Baltų prokalbė ir Graikų kalba · Graikų kalba ir Vokiečių kalba ·
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Baltų prokalbė ir Gramatinė giminė · Gramatinė giminė ir Vokiečių kalba ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Baltų prokalbė ir Gramatinis skaičius · Gramatinis skaičius ir Vokiečių kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Vokiečių kalba ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė · Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių kalba ·
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Baltų prokalbė ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vokiečių kalba ·
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Baltų prokalbė ir Kaityba (kalbotyra) · Kaityba (kalbotyra) ir Vokiečių kalba ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Baltų prokalbė ir Kilmininkas · Kilmininkas ir Vokiečių kalba ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Baltų prokalbė ir Latvija · Latvija ir Vokiečių kalba ·
Leksikologija
Leksikologija (gr. leksikos „priklausantis žodžiui“ + logos „mokslas“) – kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną(leksiką).
Baltų prokalbė ir Leksikologija · Leksikologija ir Vokiečių kalba ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Baltų prokalbė ir Lenkija · Lenkija ir Vokiečių kalba ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba · Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Baltų prokalbė ir Linksnis · Linksnis ir Vokiečių kalba ·
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Baltų prokalbė ir Lotynų kalba · Lotynų kalba ir Vokiečių kalba ·
Modalumas (kalbotyra)
Modalumas (Lietuvių kalboje modalumas reiškiamas gramatinėmis, leksinėmis ir intonacinėmis priemonėmis. Gramatinėms priemonėms priskiriamos tam tikros veiksmažodžio formos: tariamoji ar netiesioginė nuosaka (pvz., Jis būtų geras mokytojas; Sakė, jis esąs išvažiavęs), esamojo laiko dalyviai su priešdėliu be- (pvz., Girdžiu, tėvas beatvažiuojąs), reikiamybės dalyviai (pvz., Šiuo atveju aptartinos visos galimybės). Leksinės modalumo raiškos priemonės yra modaliniai žodžiai – žodžiai, padedantys atskleisti pasakymo savybes (atrodo, panašu, galbūt ir kt.).
Baltų prokalbė ir Modalumas (kalbotyra) · Modalumas (kalbotyra) ir Vokiečių kalba ·
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Baltų prokalbė ir Morfema · Morfema ir Vokiečių kalba ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Baltų prokalbė ir Naudininkas · Naudininkas ir Vokiečių kalba ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Baltų prokalbė ir Nuosaka · Nuosaka ir Vokiečių kalba ·
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Baltų prokalbė ir Pažyminys · Pažyminys ir Vokiečių kalba ·
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Baltų prokalbė ir Papildinys · Papildinys ir Vokiečių kalba ·
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Baltų prokalbė ir Perfektas · Perfektas ir Vokiečių kalba ·
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Baltų prokalbė ir Pliuskvamperfektas · Pliuskvamperfektas ir Vokiečių kalba ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Baltų prokalbė ir Priešdėlis · Priešdėlis ir Vokiečių kalba ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Baltų prokalbė ir Priebalsis · Priebalsis ir Vokiečių kalba ·
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Baltų prokalbė ir Prielinksnis · Prielinksnis ir Vokiečių kalba ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Baltų prokalbė ir Priesaga · Priesaga ir Vokiečių kalba ·
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Baltų prokalbė ir Prieveiksmis · Prieveiksmis ir Vokiečių kalba ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Baltų prokalbė ir Skaitvardis · Skaitvardis ir Vokiečių kalba ·
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Baltų prokalbė ir Sklandieji priebalsiai · Sklandieji priebalsiai ir Vokiečių kalba ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Baltų prokalbė ir Skolinys · Skolinys ir Vokiečių kalba ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Baltų prokalbė ir Slavų kalbos · Slavų kalbos ir Vokiečių kalba ·
Supletyvizmas
Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.
Baltų prokalbė ir Supletyvizmas · Supletyvizmas ir Vokiečių kalba ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Baltų prokalbė ir Tarinys · Tarinys ir Vokiečių kalba ·
Tarmių tęstinumas
Romanų kalbos Europoje. Vakarų romanų kalbos istoriškai sudaro nenutrūkstamątarmių tąsą. Rytuose ruda spalva pažymėtos nuo jų atsiskyrusios rytų romanų kalbos. Tarmių tęstinumas, arba tarmių kontinuumas ('besitęsiantis'), tarmių grupių tąsa – kalbotyros terminas, vartojamas įvardinti visumai tarmių, tam tikroje teritorijoje sudarančių nenutrūkstamą, minimaliais skirtumais pasižyminčiątarmių tąsą, seką.
Baltų prokalbė ir Tarmių tęstinumas · Tarmių tęstinumas ir Vokiečių kalba ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Baltų prokalbė ir Vardininkas · Vardininkas ir Vokiečių kalba ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Baltų prokalbė ir Veiksmažodis · Veiksmažodis ir Vokiečių kalba ·
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Baltų prokalbė ir Veiksnys · Veiksnys ir Vokiečių kalba ·
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir VII amžius · VII amžius ir Vokiečių kalba ·
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Baltų prokalbė ir Vokiečiai · Vokiečiai ir Vokiečių kalba ·
Vokiečių aukštaičių tarmė
Badeno-Viurtembergo žemėje („Mes mokame viską, išskyrus bendrinę vokiečių kalbą“) Vokiečių aukštaičių tarmė (kalba) (iš 'aukštas' + 'vokiečių k.') – vakarų germanų kalboms priklausanti tarmė.
Baltų prokalbė ir Vokiečių aukštaičių tarmė · Vokiečių aukštaičių tarmė ir Vokiečių kalba ·
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir XII amžius · Vokiečių kalba ir XII amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir XIX amžius · Vokiečių kalba ir XIX amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Baltų prokalbė ir Vokiečių kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Baltų prokalbė ir Vokiečių kalba panašumų
Palyginimas tarp Baltų prokalbė ir Vokiečių kalba
Baltų prokalbė yra 346 santykius, o Vokiečių kalba turi 265. Kaip jie turi bendro 63, Jaccard indeksas yra 10.31% = 63 / (346 + 265).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų prokalbė ir Vokiečių kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
